Atsisakykite stručio mąstymo
Bendrovės „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad įprasta kalbėti apie tai, kaip kurti įmonės įvaizdį ir reputaciją, tačiau pirmiausiai reikia atsakyti į klausimą, kaip jos nesugriauti.
„Nei viena įmonė nėra apsaugota nuo reputacijai galinčių pakenkti veiksnių. Svarbiausia – atsisakyti stručio mąstymo, drąsiai kalbėti bet kokia tema, net jeigu ji nėra patogi jums patiems. Ir tai daryti būtina pirmiems. Tyla gali padėti reputacijai tik trumpuoju laikotarpiu, o ilgalaikėje perspektyvoje atvirumas visada yra geresnis sprendimas“, – sako viena iš diskusijos dalyvių E. Dapkienė.
Apie reputaciją galvokite pradėdami naują projektą
„Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius pastebi teigiamą pokytį, kad jau kurį laiką Lietuvoje keliame klausimą ne „ar verta“, bet „kiek verta investuoti į reputaciją?“ – esą tai verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų brandos požymis.
„Visgi ne vienas pastarųjų metų skandalas ir juos lydėjusios įvaizdžio krizės rodo, kad gražios kalbos ir net didelės investicijos į įvaizdį ar įmonių socialinės atsakomybės projektus nieko vertos, jei jos neatitinka turinio ir realių veiksmų. Atvirkščiai – tai bendrovę ar viešą asmenį gali ilgoms savaitėms įkalinti nesibaigiančiame meme‘ų verpete. Norint to išvengti, vien finansinių investicijų jau nepakaks – būtina kultūrinė ir vadybinė organizacijos branda. Ji pasireiškia, kai verslo plėtra vykdoma ant tvirtų ir skaidrių pamatų“, – sako „Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas M. Snicorius.
Jis priduria, kad „apie reputaciją svarbu galvoti ne jau įsiliepsnojus krizei, o prieš pradedant potencialiai pelningą, bet tam tikrais atžvilgiais rizikingą projektą. Tuo tarpu, prieš sukertant rankomis su naujais partneriais ar investuojant į naują sritį, vertėtų atlikti ne tik finansinę, bet ir reputacinę due dilligence“ (įmonės veiklos patikrinimas – red. pastaba).
Apie reputaciją, kai prisidirbi...
Bendrovės „City Bee“ direktorius Lukas Yla taip pat pastebi, kad reputacijos klausimas yra susijęs su visuomenės „amžiumi“, branda, o jam asmeniškai įdomiausias aspektas birželio 12-ąją vyksiančioje diskusijoje, – kiek kainuoja nusipirkti reputaciją?
„Kai prisidirbi ir paaiškėja, kad „pūkuoto kačiuko“ reputacija – mitas, nori ar nenori, tenka „pirkti“ reputaciją ir „blogą atmintį“ visuomenėje keisti „gera atmintimi“, – daugiau apie tai diskusijoje „PR Impact Awards 2020“ kalbės „City Bee“ direktorius L. Yla.
Skirtingas įmonių požiūris į reputacijos kūrimą
„Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovė Renata Smalskė neabejoja, kad į reputaciją investuoti verta, bet pabrėžia: „pinigus padėkite į šalį, nes nėra tokios sumos, kurią skiriant galima nusipirkti gerą ar prastą reputaciją“.
Ji skatina kalbėti ne apie pinigines investicijas, bet apie investuojamą laiką, požiūrį ir, svarbiausia, pastangas.
„O čia jau kaip su vaiko auginimu. Užaugs visais atvejais, bet koks užaugs, priklauso nuo to, kiek ir ko į vaiko auginimo procesą įdedi. Vėlgi, ne pinigų“, – palygina R. Smalskė.
Ji prisipažįsta, kad dirbdama ar konsultuodama susidūrė su daugybe įmonių, kurios vienaip ar kitaip sprendė reputacijos klausimą.
„Vienur tai buvo keliolikoje ar net keliose dešimtyse lapų išdėstyta ambicija, skambiai vadinama Reputacijos kūrimo ar Reputacijos atstatymo strategija, detaliai nurodant, kaip tapti geros reputacijos įmone. Įprastai šalia šios ambicijos būdavo pridedama ir išties įspūdingo dydžio eilutė metiniame biudžete. Tokiose įmonėse reputaciją kūrė labai protingų žmonių komanda, pavyzdžiui, komunikacijos žmonių ar komunikacijos pradžiamokslį perskaičiusių vadovų. Kitur apie reputaciją nebuvo parašyta nė vieno sakinio ir reputacijai kurti nebūdavo skiriama nė vieno euro, tačiau šiose įmonėse reputacija buvo kuriama kasdien – ne popieriuose, o kasdieniu darbu. Ir kūrė ją ne profesionalūs komunikatoriai, ekspertai, prestižinių tarptautinių aukštųjų mokyklų studentais buvę vadovai, bet visi darbuotojai, kiekvienas po truputį“, – skirtingų pavyzdžių pateikia R. Smalskė, pabrėždama, kad nei vienas iš šių pasirinkimų nėra nei geras, nei blogas.
Skirtumas toks, kad vienu atveju reputaciją pavyko sukurti be didesnių pastangų, kitu – milžiniškos pastangos taip ir nedavė norimo rezultato. Atsakymų, kodėl taip yra, „Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovė pataria ieškoti keliant klausimą: vardan ko tai darai ir kaip tai darai?
R. Smalskė savo patirtį suveda į kelias universalias taisykles, kurias taiko ir savo reputacija besirūpinantiems asmenims, ir įmonėms. Pirma, svarbiausia yra daryti, o ne kalbėti, ką darei, darai ar darysi. Ir daryti ne dėl to, kad turėtum, ką papasakoti, bet dėl to, kad taip daryti yra teisinga – visada pravartu peržiūrėti savo vertybes. Antra, ką darai – padaryk iki galo. Padaryk viską, ką gali padaryti toje situacijoje. Trečia, jei jau nori laimėti loterijoje, tai bent bilietą nusipirk – siekdamas tikslo ir rezultato įdėk į tai nors minimaliai pastangų, nuoširdaus darbo, o ne tik atverk piniginę.
Visas renginys – reputacijos temai
Diskusiją „Kiek verta investuoti į reputaciją“ birželio 12 dieną moderuos Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos Tarybos pirmininkas Artūras Jonkus.
Šiemet 7-tą kartą organizuojamo didžiausio komunikacijos profesionalų metinio renginio „PR Impact Awards“ visa konferencinė dalis skirta reputacijos temai.
Be minėtos diskusijos, laukia gilus pokalbis „Viešojo sektoriaus reputacija – kur esame?“, Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos IPRA prezidentės Svetlanos Stavrevos pranešimas ir kt.
„PR Impact Awards 2020“ yra jungtinis Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) ir Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RSVA) organizuojamas renginys, kurį sudaro trys dalys. Šiemet renginio konferencinė ir geriausių projektų pristatymo dalis vyks nuotoliniu būdu, o vakarinė dalis – geriausių projektų apdovanojimai ir tinklaveika – viešbučio „Pacai“ kiemelyje.