Įžvelgia šūsnį galimų pažeidimų
Jei įvyks planuojama LRT pertvarka, ja rūpinsis naujai kuriamas LRT Interneto departamentas. Ruošiantis šiam žingsniui LRT įvykdė kelis konkursus: bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ už 36 tūkst. eurų parengė 2018-2022 metų strategiją, bendrovė „Širdys ir protai“ – už 11,7 tūkst. eurų įvertino LRT skaitmeninių aktyvų situaciją, o bendrovė „Maniakai“ už 10,3 tūkst. eurų parengė LRT skaitmeninės transformacijos gaires.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), peržvelgusi sutartis su bendrovėmis „Širdys ir protai“ ir „Maniakai“, pateikė preliminarią apibendrinančią išvadą, kurioje rašoma: ryškūs dirbtinio skaidymo požymiai, siekiant išvengti skelbiamo pirkimo.
„Skaidymas, apie kurį dažnai kalbame viešuose pirkimuose, suteikia galimybę dalyvauti įvairesniam verslui. Jei yra skelbiamas konkursas, pavyzdžiui, projektuotojui ir statybininkui, tada gali ateiti tik statybininkas, kuris atsives savo projektuotoją: tada mes sakome, kad reikia skaidyti. Bet kartais tas skaidymas yra dirbtinis, kad būtų išvengta didesnio atviro konkurso“, – aiškino VPT vadovė Diana Vilytė.
Konkrečiai šiuo atveju VPT specialistai mato daug požymių, kad skaidymas galėjo būti dirbtinis. D. Vilytė pabrėžė, kad oficialias išvadas galės pateikti po vertinimo, tačiau dokumentus peržvelgę VPT ekspertai pastebėjo daug keliančių klausimų netikslumų.
„Pirma, sutartys iš viso buvo ne dvi, o trys – su bendrove „Širdys ir protai“ matome dvi sutartis. Jos atrodo identiškos, bet pačioje sutartyse yra nurodomos skirtingos sumos. Kalbant apie jų turinio analizę, apiforminta truputį kitaip, bet įvertinus pirkimo objektą ir vienu, ir kitu atveju yra perkamas tas pats dalykas – socialinių tinklų analizė. Kliūna ir priskirti kodai: pagal sutaryje su „Širdys ir protai“ nurodytą kodą yra perkamos konsultacinės, arba ekspertų paslaugos, susijusios su statybų sektoriumi, kai, mūsų manymu, turėtų būti verslo konsultavimo ar rinkodaros. Kartais tai būna klaida, jas kartais padaro perkančios organizacijos, vadinamas „netyčiukas“, bet kartais tai gali būti grynai sąmoningas dalykas, nes pagal tą kodą tu negali pirkti mažos vertės pirkimų, tada taip gudrauji ir apeini. Negalime konstatuoti, kad taip yra šiuo atveju, bet kodas aiškiai neteisingas“, – sakė D. Vilytė.
Dar vienas pažeidimas – sutartys buvo paviešintos per vėlai. „Sutartis buvo sudaryta spalio 20 d., o pranešta tik gruodžio 6 d., nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta per dešimt dienų“, – komentavo VPT vadovė D. Vilytė. Kokių veiksmų dėl šių pažeidimų bus imamasi, VPT spręs giliau išanalizavusi situaciją.
„Atviri pirkimų viešinimo duomenys leidžia įsitraukti žiniasklaidai ir visuomenei. Dabar mes prasuksime per savo rizikos sistemą ir pranešime apie tolimesnius veiksmus. Kai matome pažeidimus, perduodame užduotį atlikti vertinimą kontrolės arba sutarčių vykdymo skyriui“, – sakė D. Vilytė.
Kam reikėjo dviejų konkursų?
Sutartys su bendrovėmis „Širdys ir protai“ ir „Maniakai“ buvo įgyvendintos neskelbiamos apklausos būdu, kuris leidžiamas, kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 tūkst. eurų be PVM. Pasak LRT atstovės spaudai Virginijos Bunevičiūtės, laimėtojai buvo išrinkti vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi. Tačiau kodėl buvo nuspręsta skelbti du konkursus užuot vieną, kai rinkoje tikrai yra ne viena įmonė, galinti išpildyti abiejų konkursų reikalavimus?
V. Bunevičiūtė teigė, kad du konkursai organizuoti buvo dėl to, kad „Skaitmeninių aktyvų įvertinimas” ir „Skaitmeninės transformacijos strategijos gairės”, pasak jos, yra visiškai skirtingi dokumentai, kurti skirtingu metu (vienas po kito). Pirmasis , situacijos įvertinimas, susideda iš vartotojo sąsajos patirties (UI/UX) tyrimo, turinio valdymo sistemos (TVS) patogumo ir funkcionalumo įvertinimo, kibernetinės portalo saugos situacijos įvertinimo, socialinių tinklų ir mobiliųjų programėlių vartojimo analizės ir t.t.). Antrasis – LRT turinio internete ir šio turinio sklaidos priemonių strateginės gairės – susideda iš gerųjų praktikų analizės, turinio kategorijų pasiūlymo, pasiruošimo skaitmeninei transformacijai rekomendacijų ir t.t.
„Pirmoji analizė susijusi su LRT naudojamų technologijų ir kanalų analize, tai iš esmės techninis ir statistinis įvertinimas. Antras dokumentas (strategijos gairės) susijęs pačiu turiniu ir jo strategija. Dokumento poreikis ir galima apimtis paaiškėjo tik po situacijos įvertinimo. Kitaip tariant, iki tol nebuvo aišku kokios problemos egzistuoja ir koks jų mastas. Neaišku buvo ir ar apskritai reikia imtis veiksmų siekiant gerinti situaciją“, – komentavo V. Bunevičiūtė.
Kalbinti viešųjų ryšių ekspertai sakė tokios bendrovės kaip „Širdys ir protai“ apskritai nežinantys, o bendra situacija kai kuriems jų kėlė didelių abejonių. „Akivaizdu, sumos padalintos taip, kad nereikėtų skelbti didesnio konkurso, o užduotys yra apie tą patį, pritemptas kitoks suformulavimas. Spėju, kad bendrovė „Širdys ir protai“ buvo sukurta tam, kad paimtų mažesnius užsakymus“, – svarstė vienas iš kalbintų ekspertų (pavardė redakcijai žinoma).
Bendrovės „Širdys ir protai“ vadovas Justas Šireika atkerta, kad tokia prielaida neteisinga. „45 tūkst. Eur apyvartą pasiekėme ir PVM mokėtojais tapome dar rugpjūčio mėnesį, o viešąjį pirkimą (beje, pirmąjį laimėtą) laimėjome tik vėlyvą rudenį. Tarp mūsų klientų – Mercedes Benz, Telia, LTOK ir t.t. Nemaža dalis jų apyvaromis ir mums sumokamomis sumomis lenkia LRT“, – pridūrė jis.
Jis teigė nesutinkantis ir su teiginiu, kad pirkimo objektas yra socialinių tinklų analizė. „Iš 85 psl. mūsų atliktos analizės tik 7 psl. skirti socialinių tinklų analizei. Didžioji dalis dokumento dalis skirta portalui“, – pabrėžė jis.
Dalyvavo abiejuose konkursuos
J. Šireika teigė, kad bendrovė „Širdys ir protai“ dalyvavo ir konkurse dėl skaitmeninės transformacijos gairių, kurį laimėjo bendrovė „Maniakai“. „Taip, dalyvavome šiame konkurse tačiau, labai gaila, nesėkmingai. LRT pasirinko kitą kitą paslaugų tiekėją, pasiūliusį mažesnę kainą nei siūlėme mes ir dar viena konkurse dalyvaujanti įmonė“, – sakė jis.
Jis patvirtino, kad įmonei tikrai būtų užtekę pajėgumų įgyvendinti ir minėto konkurso užduotis. „Mūsų įmonė atliko išsamią rimtų analitinių pajėgumų bei ne vienerius metus šioje srityje kauptų žinių pareikalavusią analizę – „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) skaitmeninių aktyvų situacijos įvertinimą”. Analize paremtos rekomendacijos buvo pateiktos siūlant taisyti susidariusią padėtį, susijusią su mūsų nustatytais trūkumais LRT.lt portale, LRT.lt paportaliuose, LRT mediatekoje, LRT socialinių tinklų paskyrose (Facebook, YouTube, LinkedIn, Instagram ir Twitter), išmaniosiose programėlėse ir kitur. Taip pat pateikėme rekomendacijas, susijusias su turinio personalizacija, medijų tarpusavio integracija, turinio optimizacija paieškos sistemoms (SEO), LRT.lt portalo saugumu bei LRT.lt portalo turinio valdymo sistema“, – vardino J. Šireika.
„Didžiuojamės savo atliktu darbu ir jo rezultatus vertiname kaip geriausią įrodymą, kad šioje srityje galime be didesnio vargo konkuruoti su kur kas didesnėmis ir seniau veikiančiomis įmonėmis. Mažiau džiugus momentas – mūsų analizė iki smulkiausių detalių apnuogino daugelio jau eilę metų gerai matomas LRT.lt portalo, programėlių ir kitų mano minėtų interneto kanalų problemas. Atkreipę į jas dėmesį, iš esamos padėties išaugojimu suinteresuotų asmenų netrukome sulaukti spaudimo viešojoje erdvėje“, – metė kaltinimus jis.
Bendrovė „Maniakai“ vadovas Laurynas Filipavičius į klausimą, ar sulaukė kvietimo dalyvauti ir konkurse, kurį laimėjo „Širdys ir protai“, atsakė abstrakčiai, kad kvietimų iš įvairių institucijų jie sulaukia reguliariai, o laimėti jiems norėtųsi dažniau. Paklaustas, ar jų turimų kompetencijų užtektų įgyvendinti abiems užduotims, jis priminė apie bendrovės turimą didesnė nei 15 metų patirtį įgyvendinant pačius įvairiausius organizacijų vadybos bei komunikacijos projektus. Galimus ryšius su bendrove „Širdys ir protai“ jis neigė, teigdamas, kad juos laiko konkurentais, „net savotiškais rinkos išsišokėliais“.