Ar robotai pakeis komunikacijos profesionalus?
Ar robotai gali kurti humorą? Kandžiu pasakojimo stiliumi garsėjantis žurnalistas ir publicistas Andrius Užkalnis mano, kad ne. Pasak A. Užkalnio, algoritmai yra per daug grįsti logika bei praeities pavyzdžių analize ir būtent todėl jais yra neįmanoma sukurti gilaus, galbūt alogiškumu grįsto juoko: nuspėjamas anekdotas tikrai nebus juokingas.
Psichologas-psichoterapeutas Justinas Burokas taip pat kritiškai vertino technologijų gebėjimą puoselėti žmogui įprastą komunikaciją. Nepaisant to, kad robotai gali būti pritaikyti vykdyti standartines komunikacijos funkcijas pardavimuose ir kitose srityse, pranešėjas atkreipė dėmesį į komunikacijos interpretaciją ir gebėjimą skaityti „tarp eilučių“. Pasak jo, būtent tai užtikrina emocija grįsto santykio komunikacijoje kūrimą, o technologijoms to pasiekti yra labai sudėtinga.
Turibos universiteto verslo technologijų instituto mokslininkas Ivars Namatevs pritarė minčiai, kad technologijoms bus sunku komunikacijoje puoselėti emocijas. Pasak I. Nematevs, vienas iš labai svarbių mokslo tyrimo objektų yra „motininio“ algoritmo, gebančio išspręsti bet kokią problemą, ar jos sprendimui pritaikyti kitą, tam specializuotą algoritmą, sukūrimas. Nepaisant to, mokslininkas teigė, kad dirbtinis intelektas yra nepamainomas analizuojant komunikaciją: technologijos vis labiau yra taikomos atsekti propagandos sklaidą, įvardinti pasikartojančius tikslinės komunikacijos modelius ir kitus procesus.
Reputacijos socialiniuose tinkluose ekspertas Christophe Ginisty priminė, kad dauguma skaitmeninių kanalų, ypač socialiniai tinklai, jau yra algoritmai ir negali būti laikomi įprastais tinklalapiais. Pasak jo, šių kanalų valdoma informacija ir duomenys apie jų vartotojus įgalina juos daryti tiesioginę įtaką asmenų ar įmonių reputacijai: viskas priklauso nuo to, kaip, kada ir kur algoritmai nuspręs viešinti vieną ar kitą žinutę. Pritardamas minčiai, kad ateityje komunikacijos profesionalų vis dar reikės, Ch. Ginisty pakvietė kreipti daugiau dėmesio į technologijas, kurios nėra grįstos visapusiška automatizacija, bet padeda keisti ir automatizuoti dalį atliekamo darbo.
Vartotojų raštingumas gali padėti kovoti su propaganda
Kita renginyje nagrinėjama tema – „Troliai iš arti“ panelinė diskusija, kurioje apžvelgiama propagandos ir netikrų naujienų sklaida bei to prevencijos priemonės.
Diskusijoje dalyvavę Kembridžo universiteto mokslininkas Jon Roozenbeek, Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centro patarėja Solvita Denisa-Liepniece ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis sutarė, kad kiekvienas informacinės visuomenės atstovas turėtų įprasti tikrinti faktus, išmokti atskirti netiesą ir stengtis ja nesidalinti.
Pasak J. Roozenbeek, sukūrusio „vakcina nuo netikrų naujienų“ vadinamą žaidimą „Blogos naujienos“ (angl. „Bad News“), vienas efektyviausių būdų pažinti netikras naujienas yra galimybė atsidurti tokių naujienų kūrėjo kėdėje. Pasak mokslininko, tokia praktika leidžia sužinoti, kodėl, kada ir kaip netikros naujienos yra kuriamos: žinant šį pamatą, bus lengviau atpažinti ant jo pastatytą statinį.
S. Denisa-Liepniece ir T. Čeponis sutiko, kad Baltijos šalių patiriamos informacinės atakos jau tampa regiono kasdienybe, o atakų prevencijai gali padėti vartotojų informacinis raštingumas. Būtent dėl to yra stengiamasi imtis visuomenę informuojančių ir edukuojančių kampanijų.
Baltijos regiono įvaizdis priklauso nuo jo žmonių
Panelinėje diskusijoje „Lietuva. Latvija. Estija. Ką galime nuveikti kartu, pristatydami savo regioną pasauliui?“ regioninės sinergijos ieškojo Baltijos šalių komunikacijos ekspertai: Latvijos komunikacijos asociacijos pirmininkė Ieva Stūre, Estijos komunikacijos ekspertė Maris Herlland ir Fabula Hill+Knowlton Strategies valdybos pirmininkas Mykolas Katkus.
Pasak diskusijos dalyvių, visos trys Baltijos šalys ir jų ryšių su visuomene rinkos yra gana skirtingos ir dažnai konkuruoja tarpusavyje, tačiau ši konkurencija yra sveika ir reikalinga verslui.
„Nors ir esame laikomi vienu regionu, realybė yra tokia, kad negali taikyti tos pačios komunikacinės žinutės visose trijose valstybėse. Taliną nuo Helsinkio skiria tik dvi valandos kelio, o nuo Rygos – penkios. Tai lemia ir kultūrinius skirtumus, Estijoje esame žymiai arčiau Suomijos nei Latvijos“, – teigė M. Herlland.
Siekdami surasti sinergiją bendro įvaizdžio formavimui, diskusijos dalyviai sutiko, kad didžiausias potencialas slypi trijų šalių visuomenėse ir versle.
„Jei žmonės ar verslo subjektai bursis ir pristatys pasauliui bendrus projektus, turėsime puikių šansų suformuoti naują, iniciatyvų ir modernų regiono įvaizdį. Tuomet kalbėsime apie startuolį ne iš mažai kam žinomos šalies, bet iš Baltijos regiono“, – teigė I. Stūre.
A. Veryga ir I. Zasimauskaitė dalinosi viešumo patirtimis
Konferencijos panelinėje diskusijoje „Išbandymas šlove: viešumo kaina“ renginio svečiai turėjo progą išgirsti apie Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir Lietuvos atstovės šių metų „Eurovizijos“ finale Ievos Zasimauskaitės viešumo patirtis.
Paklaustas, ar internete skaito komentarus apie save ir kaip reaguoja į kritiką, ministras teigė, kad komentarų santrauką sužino iš žmonos.
„Turiu pripažinti, kad dėl darbo neturiu laiko skaityti internetinių komentarų. Jau kurį laiką eidamas pareigas matau, kad komentarų temos keičiasi: žmonės ne tik kritikuoja pasirinktas politines kryptis, bet ir giria jas. Žmonės, kurie neapsiriboja antraštėmis ir gilinasi į analizuojamą problematiką, įsitraukia į viešuosius debatus – visa tai leidžia geriau išsiaiškinti probleminį klausimą“, – teigė ministras.
Diskusijos metu I. Zasimauskaitė pripažino, kad priprasti prie greito išpopuliarėjimo nebuvo lengva.
„Komentarų stengiuosi neskaityti, bet socialiniuose tinkluose tai padaryti taip lengva. Nutari skirti laiko tik keliems, o po to negali sustoti. Susilaukus kritikos dažniausiai išorėje išlieku rami, bet viduje viskas verda. Prie to, turbūt, reikia įprasti, nors vyras ir skatina į komentarus tiesiog nekreipti dėmesio“, – pasakojo atlikėja.
Diskusijos moderatoriui Andriui Užkalniui paklausus, ar komentarų sukeltos nuoskaudos išlieka ilgam, abu diskusijos dalyviai sutarė, kad kylant žmogiškoms emocijoms svarbu komentarų nepriimti asmeniškai – dažniau komentarų turinys yra susijęs su vykdoma veikla.
„PR Impact Awards 2018” yra didžiausias metų komunikacijos renginys Lietuvoje, organizuojamas Lietuvos komunikacijos asociacijos ir Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos. Vakarinėje renginio dalyje organizatoriai paskelbs geriausius metų komunikacijos projektus.