Kaip rodo visuomenės tyrimas, Kalėdų dovanas šiais metais planuoja pirkti per 91 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Kiekvienas vidutiniškai po 6 – ne tik artimiesiems ar draugams, bet ir sau ar auginamiems gyvūnams. Gyventojai dovanoms planuoja skirti vidutiniškai po 224 eurus, o kalėdiniam stalui – dar apie 146 eurus.
Pinigai, kuriuos išleis vartotojai Kalėdoms prekybos vietose ar internete, skatina verslus investuoti į kalėdinę komunikaciją. Taigi šiuo metu užsakoma itin daug reklamos – tiek įvaizdžio, tiek skatinančios pardavimus.
Tai rodo gyventojų ir rinkos tyrimas, kurį žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ užsakymu atlikto KOG institutas.
Dovanoms ir maistui – vidutiniškai po 370 eurų
Šiais metais kalėdines dovanas planuoja pirkti 91,4 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, rodo atliktas tyrimas. Šis rodiklis yra didžiausias per pastaruosius 3 metus.
Mūsų atliekami ir kiti tyrimai rodo didelį Lietuvos vartotojų optimizmą – jis vienas didžiausių visoje ES. Šiemet lietuviai Kalėdoms sako išleisiantys kaip niekada daug pinigų.
Šiemet dovanoms lietuviai planuoja išleisti vidutiniškai po 224 eurus. Be to, dar po 146 eurus jie ketina išleisti kalėdiniam stalui. Taigi vieno asmens vidutinės išlaidos šventėms turėtų siekti apie 370 eurų, o bendros visų šalies gyventojų apie 662 mln. eurų.
Dėl to ir Kalėdų komunikacija medijoje kasmet yra svarbus įvykis, o pirmos į šventes orientuotos reklamos pasirodo jau spalio mėnesį.
Vien televizijoje kiekvienais metais šiai komunikacijai skiriama investicija siekia 4-5 mln. eur. – kiek daugiau nei pusė nuperkamų reitingų tenka įvaizdžio reklamoms, o likusi dalis – pardavimų skatinimui.
Moterys rūpinasi iš anksto, vyrai – delsia
Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad kasmet Kalėdoms jie perka vidutiniškai po 6–7 dovanas.
Tačiau šiemet kaip niekada daug respondentų (37 proc.) planuoja pirkti dovanas 7-iems arba daugiau asmenų – artimųjų, draugų, kolegų.
Paprastai moterys galvoja apie didesnį dovanų gavėjų skaičių, taip elgiasi ir kaimiškų vietovių gyventojai. O vyrai, planuodami kalėdines dovanas, mąsto apie 1–2 asmenis.
Kaip ir praėjusiais metais, daugiausia galvojama apie šeimos narius, draugus, kolegas. Tačiau ryškėja tendencija, kad daugėja perkančių dovanas ir augintiniams, taip pat ir sau.
Beje, moterys ir jaunimas dovanas pradeda pirkti gerokai anksčiau ir taip pat internetu. Tuo metu daugelis vyrų paprastai delsia iki paskutinės minutės ir dažniau perka fizinėse parduotuvėse.
Kasmet praktiškos dovanos užima pusę norų sąrašo, o kita pusė susideda iš dovanojimų patyrimų, emocijų, hobio arba kažko juokingo.
Lietuviams neatsiejama Kalėdų šventės dalis – ir šventinis stalas. Gyventojų apklausa rodo, kad net 57 proc. visų šalies gyventojų jo neįsivaizduoja be baltosios mišrainės, kurią laiko svarbiausiu Kalėdų patiekalu.
Vyrai reikšmingai dažniau nei moterys nurodo, kad ant šventinio stalo svarbu matyti silkę pataluose (43 proc.). Z karta išsiskiria saldumynus (48 proc.), X kartos atstovams svarbu kepta antis (26 proc.), o kūdikių bumo – mėsiški kepsniai.
Prekybos tinklai ir ryšio operatoriai reklamuojasi daugiausia
Į Kalėdų laikotarpiu itin išaugančią vartotojų paklausą atitinkamai reaguoja ir verslas, reklamomis siekdamas pritraukti pirkėjų ir bendrai klientų dėmesį.
Lapkričio ir gruodžio mėnesiais kasmet yra ištransliuojama penktadalis visų metų reklamų. Didelė jų dalis skirta būtent šventėms, jose vyrauja kalėdiniai motyvai – Kalėdų senelis, eglutė, šeimos šventės.
Didžiausia kova šventiniu laikotarpiu vyksta tarp 2 sektorių: mažmeninės prekybos ir telekomunikacijų. Prekybos tinklai ir ryšių bendrovės komunikacijoje naudoja tiek įvaizdines, tiek pardavimus skatinančias žinutes.
„Kantar LT“ tyrimai rodo, kad 2023 m. TOP10 kalėdinės komunikacijos reklamuotojų sudarė net 60 proc. visos kalėdinės TV komunikacijos.
Kalėdinė reklama televizijoje tęsiasi iki pat Naujųjų metų, nors galima pastebėti, jog paskutinę metų savaitę šventinės reklamos gerokai mažiau.
„Inspired UM“ užsakymu reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą spalio 3–12 d. atliko KOG institutas. Jo metu buvo apklaustas 501 Lietuvos gyventojas nuo 18 iki 64 m.