Visuomenės sąmoningumo lygis
Pirmasis dalykas, į kurį krypsta R. Dargio žvilgsnis, yra visuomenės gebėjimas tinkamai reaguoti ir tvarkytis su koronavirusu. Jo nuomone, jos elgesys parodo brandos, kurios būtų galima tikėtis iš jau 30 metų nepriklausomos šalies, stygių. Vyras ragina pažvelgti į kitų šalių situaciją.
„Pirmas dalykas, kas man yra įdomiausia, tai reakcijos į koronavirusą ir mūsų atsakomybės jausmas: ar per 30 nepriklausomybės metų pakankamai išsiugdėme, kad išgyventume krizes, kurių ateityje dar tikrai pasitaikys, sąmoningai suprasdami, priimdami jas.
Man atrodo, kad mūsų visuomenė dar nėra atsakinga, priimanti iššūkius, nustatanti savo elgesio normas. Šioje vietoje mums labai svarbu pasižiūrėti, kaip tai daro kitos šalys. Vienas geriausių pavyzdžių, mano galva, yra Švedijos visuomenė – netolimi kaimynai, tačiau šiandien jie visai kitaip priima koronavirusą, elgiasi atsakingai ir, be abejonės, jų galimybės – tiek savo visuomenės narių išsaugojimo, tiek ir ekonomikos ateities – yra visiškai kitokios“, – teigia R. Dargis.
Politinio elito vaidmuo krizės metu
Jo požiūriu, pandemijos akivaizdoje labai puikiai atsiskleidė, kas yra kas šalies politikoje. Koronaviruso krizės pradžia buvo daug žadanti, tačiau greitai valdančiųjų darbas LPK prezidentui pasirodė nebetinkamas.
„Iš pat pradžių Vyriausybės žingsniai buvo labai teisingi ir savalaikiai. Suprasdami, ką reiškia tokio tipo krizės ir ką reiškia pasekmės, aš manau, kad Vyriausybė labai laiku reagavo su savo priemonių paketu, planais, pinigų skyrimu susidorojimams su krize. Bet tai buvo tik pirmoji reakcija.
Labai svarbu tai, kad Seimas, kuris, kaip pats deklaravo, buvo perėmęs valdžią į savo rankas ir sakė, kad Vyriausybė turės elgtis, kaip Seimas nurodys, deja, pandemijos metu pasirodė nebeveiksnus arba nepakankamai veiksnus. Mes matėme, kad Seimas praktiškai nusišalino nuo sprendimų priėmimo, visas galias atidavęs Vyriausybei. Galbūt tai ir nebuvo pats blogiausias dalykas, bet toje vietoje pamatėme, kas yra kas iš tikrųjų ir kas, kaip krizės akivaizdoje šiandien gali stoti prie laivo kapitono vairo bei valdyti situaciją“, – šalies politinės sistemos veikimą apibūdina vyras.
Šioje vietoje jis paliečia ekonomikos ministerijos darbą sudėtingomis sąlygomis. Anot R. Dargio, jis yra nuviliantis kiekvienam verslo atstovui.
„Mums, kaip verslo žmonėms, ypatingai svarbi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri turėtų būti tas kelrodis, parodantis galimas trajektorijas mūsų ekonominei ateičiai ir stiprybei. Aš visiškai suprantu, kad laikinai ekonomikos ministro pareigas einantis Žygimantas Vaičiūnas deda didžiules pastangas, bet mes visi suprantam, kad yra tam tikros ribos, kiek žmogus gali: ar žmogus, turintis labai atsakingą energetikos ministro portfelį, gali lygiai taip pat sėkmingai tvarkyti ekonomikos reikalus?
Politinis elitas nesureagavo atitinkamai ir nesusitvarkė su asmeninėmis ambicijomis, kad šiandien turėtume rimtą žmogų, galintį prisiimti atsakomybę už Lietuvos ekonomikos ateitį“, – susirūpinimą reiškia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
R. Dargis palietė ir „tradicines“ viešojo šalies sektoriaus bėdas, susijusias su informacinėmis technologijomis. Jo nuomone, krizės laikotarpiu jos turėtų veikti ypatingai efektyviai, tačiau informacinės sistemos šiandien neveikia taip, kad jaustume mažesnes pandemijos pasekmes.
„Mes pamatėme, kad šiandieninis informacinių sistemų nesikalbėjimas vienų su kita lėtina pačių procesų įgyvendinimą ir parodė, kad mes pasitikome krizę visiškai nepasiruošę viešajame administravime efektyviai taikyti skaitmeną“, – sako pranešėjas.
Dargis: atsakomybės vengiantis viešasis sektorius – šalies sistemos atspindys
Kitas dalykas, kuris taip pat labai krenta R. Dargiui į akis, tai žmogiškieji resursai viešajame sektoriuje. Anot jo, LPK apie tai kalba jau eilę metų: „Turime stiprinti žmogiškuosius resursus būtent viešajame sektoriuje. Ten turėtų būti žmonės, kurie galėtų greitai priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę ir įgyvendinti tuos darbus, kurie yra labai reikalingi tiek mūsų valstybei, tiek verslui, tiek visiems žmonėms, kurie turi kūrybinių idėjų ir galėtų veikti.
Pasirodo, kad žmonės vis tik metai iš metų buvo atbukinti nuo atsakomybės, politinio vadovavimo buvo nušalinti už savo sprendimus ir šiandien turime žmones, kurie bijo prisiimti atsakomybę“.
Šią savo mintį LPK prezidentas iliustruoja pavyzdžiu.
„Statybų leidimo išdavimas yra reikalingas, kad kuo greičiau būtų galima vykdyti kitus su statybomis susijusius darbus. Tai jei yra duota 30 dienų leidimo išdavimui, biurokratas ir sako: „aš išduosiu leidimą 30-tą dieną, nes jeigu aš išduosiu jį 15-tą dieną, pas mane rytoj ateis STT, FNTT ir paklaus, kodėl aš jį išdaviau anksčiau. Tada aš turėsiu aiškintis, ar negavau kyšio tam, kad jį išduočiau“.
Tai tik įrodo, kokį pasitikėjimo lygmenį mes turime savo visuomenėje. Reikia suprasti, kad tai susiformavo per 30 nepriklausomybės metų, kai ne Kremlius ir ne Briuselis vadovauja, o mūsų pačių rankomis sukurta sistema“, – sako jis.
R. Dargis pastebi, kad krizės metu išryškėjo ir rinkos ekonomikos suvokimas viešajame sektoriuje. Sprendimai, kurie turėtų būti greitai priimami ir efektyvūs, dar turėtų būti grįsti ir rinkos ekonomikos dėsniais.
„Čia pasirodė, kad viešajame sektoriuje esantys žmonės dažnai yra nesukūrę nei vienos darbo vietos, neuždirbę jokių pinigų su savo idėjomis, su savo produktais ar paslaugomis, tačiau šiandien nori vadovauti visam tam paradui, kaip ekonomika turėtų atsikelti“, – sako jis.
Dargis: krizes atlaikiusios įmonės yra valstybės know-how
R. Dargis pranešimo žiūrovus kviečia sutikti, kad verslo atstovai į akistatą su krize atėjo skirtingai pasiruošę: vieni verslai atėjo jau apsišarvavę 2008–2009-ųjų krizės patirtimi. Šie, anot jo – „stiprūs, pasilikę sau atsargų, matydami ir atsargiai vertindami ekonomikos perspektyvą. Kiti verslai, deja, nebuvo taip gerai pasiruošę“.
Pranešėjo teigimu, tik labai maža dalis politikų žadėtos finansinės paramos pasieks smulkųjį verslą.
„Ta parama, apie kurią buvo taip garsiai kalbėta iš didelių tribūnų, tai yra 2–3 proc. iš to milijardo trijų šimtų milijonų eurų pagalbos verslui fondo. Čia mes kalbame vos apie vieną, kitą, trečią milijoną, apie labai nedideles sumas, kurios šiandien verslui yra svarbios tik tam, kad palaikytų jo gyvybę, užtikrintų kvėpavimą ir ateities gyvavimą“, – sako jis ir papasakoja liūdnesnę stambiojo verslo situaciją, kurioje, pasak jo, šviesus scenarijus dėliojasi vangiau.
„Kalbant apie stambų verslą, kol kas jam telieka svajoti apie savo galimybes. Dėl to, kad šiandien yra kuriamas pagalbos verslui fondas, už kurį atsakingi Lietuvos bankas kartu su Vyriausybe. Jie bando sukurti mechanizmą, fondą, kur stambesnis verslas galėtų dviem būdais – obligacijų arba kapitalizacijos – gauti pagalbą. Kol kas dar tik galvojame, kad galbūt birželio mėnesį tas fondas galėtų įgauti ar būti įkvėptas gyvybės“, – svarsto „Lietuvos verslo forumo“ pranešėjas.
R. Dargis teigia, kad geriausiai šiandieninę pagalbą verslui nusako Vokietijos filosofija.
„Būtent tos įmonės, kurios jau atlaikė krizes ir ilgalaikėje perspektyvoje parodė savo galimybes, šiandien ir yra pagrindinis valstybės know-how, kuris gali tempti valstybę į priekį, sukurti ekonominį pagrindą ir nustatyti ateities vystymosi gaires. Vokiečiai, tą supratę, šiuo metu palaiko savo verslą tiktai tam, kad šalies verslas neužleistų savo pozicijų rinkose, pasaulyje. O mums reikia neužleisti pozicijų bent jau Europos Sąjungoje, kuri yra pagrindinė mūsų eksporto rinka“, – nurodo pranešėjas.
LPK prezidento teigimu, norint kalbėti apie tai, kur mes esame šiandien, reikia kalbėti apie mūsų išmoktas pamokas. Juokaudamas, kad jau turbūt daugeliui atsibodo iš jo girdėti tą pačią mintį, pabrėžia švietimo sistemos svarbą, nes ji turi galią išugdyti sąmoningą žmogų, kuris ateityje su pandemijomis ir kitomis negandomis susitvarkytų ir išeitų iš jų stipresnis.
Jis dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis, kaip atrodo Vyriausybės pasitarimai dėl verslo gerbūvio.
„Iš verslo pusės dalyvauja dešimt, dvylika, penkiolika asociacijų, kurios kelia svarbius klausimus, bet mes pametam taikiklį, svarbiausius sprendimus, kuriuos norime, kad vyriausybė priimtų. Taip išsiblaškę ir išblaškę jų dėmesį nepasiekiam tų rezultatų, kurių norėtume pasiekti“, – pastebi R. Dargis.
Šviesi šalies ateitis – skaidrus verslas ir nepriklausoma žiniasklaida
Savo pranešime vyras iškelia ir verslo skaidrumo faktorių, siūlydamas nubrėžti aiškią ribą tarp nevisiškai skaidraus verslo ir tarp sąžiningai veikiančio, kuris yra gyvybiškai svarbus valstybei.
„Laikas kalbėti apie takoskyrą tarp nevisiškai skaidraus verslo ir šiandien padėti tiems verslams, kur žmonės sąžiningai, investavę savo gebėjimus, talentus, visas lėšas, kartais net šeimos visas lėšas, stojasi ant kojų. Reikia labai aiškiai atskirti, kad mes matytume, koks konkretus verslas turi sulaukti palaikymo ir supratimo iš visuomenės, nes ant tokių verslų stovi valstybės ekonomikos pamatai“, – tvirtina jis.
Pabaigai R. Dargis palietė didžiausią informacinę problemą, su kuria krizės metu susiduria visuomenė – paralyžiuotas nepriklausomos žiniasklaidos darbas, kuris pakiša koją visuomenei gauti objektyvią informaciją ir žinoti, kas iš tikrųjų vyksta politinėje terpėje.
„Šiuo metu, kai yra labai sunkus laikas, žiniasklaidai išgyventi irgi yra labai labai sunku. Tuo naudodamiesi, politiniai sluoksniai labai paprastai už mūsų visų pinigus perka jų dėmesį, jų darbą, tad visuomenė, palikta pusiau apšviestoje zonoje, nebegali prieiti prie tikros, teisingos informacijos. Kartais ne dėl melo, bet dėl nutylėjimo.
Mūsų visų pareiga yra, suprantant sudėtingą žiniasklaidos situaciją, jeigu norime objektyvios, patikrintos ir svarbios informacijos, palaikyti ir investuoti į ją, padėti žiniasklaidai išgyventi šį laiką ir tikėtis, kad veikianti bei galinti nuspręsti savo gyvenimo ateitį visuomenė yra efektyvi kartu su žiniomis, su patikrinta informacija“, – sako LPK prezidentas.