„Vienareikšmiškai reikia keisti, dėl eilės priežasčių. Kiekvienas iš mūsų patiria tą kvailą momentą, kai tu pasakai šalį, o tau sako „what“? Tada tu galvoji: ar mano šalies pavadinimas toks durnas, ar aš taip ir neišmokau anglų kalbos“, – juokėsi SIC rinkodaros vadovė Rūta Gaudiešienė.
R. Gaudiešienė pabrėžia, kad jei keistume Lietuvos anglišką vardą, tą progą reikėtų tinkamai išnaudoti ir platesniame kontekste. „Reikėtų tai išnaudoti vidinei komunikacijai: naujas pažadas, apie ką mes esame, kodėl mes esame kitokie, kodėl mes tai darome – ne dėl banaliosios gramatikos. Tai galėtų būti graži priežastis Lietuvos rebrandui arba žinutės sustiprinimui“, – svarstė ji.
Agentūros „PHD“ vadovas Dalius Dulevičius sako, kad atsisakydami raidės „h“ mes išspręstume daug paprastų problemų. „Manau, tai yra apsunkinantis dalykas užsieniečiams: turint mažą šalį ir dar save pozicionuojant kaip labai sudėtingą ištarti, mes sau susikuriame papildomų barjerų“.
Rinkodaros ir produktų technologijų konsultantas Andrius Bruno Rimkūnas pasakojo pats dažnai atsiduriantis situacijose, kai žodžio „Lithuania“ užsieniečiai nesupranta. „Tada tenka galvoti, kaip sakyti, ar „Lituania“, ar „Litauen“, priklauso nuo to, kur esi. Tad aš būčiau už „h“ raidės išmetimą“, – sakė jis.
DELFI rinkodaros vadovė Kristina Valaitytė, pasisakydama už Lietuvos vardo angliško varianto keitimą, sakė, kad to norisi dėl paprastumo ir aiškumo. „Ką mes gautume? Naują Lietuvos vardo skambesį, naują, labai patogų ir labai laiku komunikacijos etapą savo šaliai, ir mes pasirodytume pasauliui kaip tobulėjanti, į priekį žengianti, neįsikibusi senienų šalis“, – kalbėjo ji.
Tuo tarpu reklamos agentūros „McCann Vilnius“ strategijos vadovas Tomas Bartninkas sakė nepritariantis šiai idėjai, nes, jo nuomone, ji jau pavėluota. „Dabar jau per vėlu, taip pat kaip ir reikėjo imti Vytį, o ne trispalvę, bet dabar jau per vėlu“, – teigė jis.
Agentūros „INK Agency“ vyr.partneris Kęstutis Gečas sakė manantis, kad galima sukurti ir geresnių idėjų. „Nelabai matau prasmės ir nemanau, kad ta idėja yra labai reikalinga. Bet jei kažkam labai norisi tą padaryti, tegu bando“, – savo nuomonę dėstė jis.
Verslo konsultantas Igoris Vasiliauskas kvietė į ši klausimą pažiūrėti plačiau: „Jeigu mes iš bet kokio žodžio išimsime bent vieną raidę-simbolį, sulūžta ryšys tarp mūsų praeities patirčių ir dabarties fakto. Ir čia yra klausimas, o kas gi mums yra vertybė ir iš ko formuojasi vertybė: ar iš simbolių pridėjimo ar atėmimo, ar iš to, kaip kompleksiškai mes matome. Todėl jeigu manęs paklaustų, ar reikėtų išimti „h“ raidę iš angliškai transkribuojamo žodžio „Lithuania“, atsakyčiau, akcentas yra ne raidžių išėmimas, o tai, kaip skleisti pačią Lietuvą visomis prasmėmis: kad ir kokiame kontekste, su kokia konotacija būtų girdimas mūsų valstybės pavadinimas, visi sakytų, mes suprantame, kad kalbame apie Lietuvą, apie jūsų šalį“.
Daugiau nuomonių – video įraše.