Tyrime buvo apklausta 10 000 respondentų. Tyrimo rezultatai rodo, kad 7 iš 10 žmonių kasdien ieško informacijos apie koronavirusą. 85 proc. teigė, kad nori mažiau žinių girdėti iš politikų ir daugiau iš mokslininkų ir medikų.
Apklausoje dauguma žmonių pripažino nerimaujantys dėl rastos informacijos. Apie 74 proc. nerimauja dėl su virusu susijusių melagingų naujienų ir klaidinančios informacijos.
64 proc. apklaustųjų didžiuosius naujienų portalus įvardijo kaip pagrindinį informacijos kanalą. Tačiau ne ką mažiau informacijos tikimasi gauti iš darbovietės – vidinius, artimus šaltinius žmonės laiko patikimais informacijos kanalais.
Apklausti skirtingų šalių gyventojai tiki, kad mokslininkai, sveikatos priežiūros pareigūnai ir gydytojai yra patikimiausi informacijos apie virusus šaltiniai.
„Šią nuostatą reikėtų išgirsti ir mūsų valstybės atsakingiems pareigūnams, nes jie dabar medikus yra nustūmę į šalį, nors būtent gydytojai turėtų būti svarbiausi komunikacijos šaltiniai. Tokiu būdu pasitikėjimas valstybe tik mažėja, nes valstybė parodė didžiulę prarają tarp valdininkų ir sveikatos ekspertų. Nors dar nevėlu pasitelkti gydytojus, o ne valdininkus, kaip ekspertus komunikacijai su visuomene“, – pranešime žiniasklaidai sako „Edelman“ tinklui Lietuvoje atstovaujančios agentūros „PR Service/Edelman Affilite“ vadovė Romualda Stonkutė.
Daugiau žmonių savo darbdavių vidinę komunikaciją vertino kaip patikimesnę nei vyriausybių, sveikatos priežiūros kompanijų, tradicinės ar socialinės žiniasklaidos.
„Vertinant rezultatus reikia suprasti, kad darbuotojai tikisi ne tik informacijos iš darbdavių, tačiau jie tiki, kad darbdavys jiems nemeluos“, – tyrimą komentuoja R. Stonkutė.
Ji pabrėžia, kad šios apklausos rezultatai sutampa su anksčiau skelbtais „Edelman Trust Barometer“ tyrimo rezultatais.
„Darbuotojai visuomet, ypatingai krizės laikotarpiu, atsigręžia į darbdavį, laukia iš jo lyderystės, sprendimų ir aktyvaus bendravimo. Tie įmonių vadovai, kurie dar neparengė vidinės krizės komunikacijos plano, turėtų tai suskubti padaryti nedelsiant“, – sako R.Stonkutė.
Tarptautinė apklausa taip pat parodė, kad dauguma pasaulio gyventojų, išskyrus kanadiečius ir vokiečius, mano, jog įmonė, kurioje jie dirba, yra pasiruošusi pandemijai labiau nei vyriausybė.
Apskritai žmonės linkę pasitikėti savo darbdavio sprendimais ir reagavimu į situacijas labiau nei vyriausybe ar nepelno siekiančiomis organizacijomis.
„Toks žmonių nusiteikimas nesusijęs vien su esama koronaviruso situacija. Žmonės pasitiki prekių ženklais, verslu ir darbdaviais sprendžiant daugelį socialinių problemų. Nors gali kilti dvejonių, ar kuriami socialiniai projektai tėra tik noras išgarsėti, tačiau dažniausiai tokie projektai kyla iš realaus poreikio ir problemos, kurią įmonė gali ir yra pasiryžusi išspręsti,“ – sako viešųjų ryšių specialistė.
Pasitikėjimas yra atsakomybė, kurią įmonių vadovai turi prisiimti.
„Darbuotojai tikisi, kad bus pasirūpinta saugumu darbo vietoje. Šiandien svarbu prisiimti lyderystę, rodyti darbuotojams, kad jais rūpinimąsi ir įmonė turi planą suvaldyti tiek finansinei, tiek komunikacinei krizei“, – mano R. Stonkutė.