Vos daugiau nei prieš pusmetį ši Pietų Amerikos šalis taip pat, kaip ir šiuo metu Lietuva, rinko savo prezidentą. Antrajame Prezidento rinkimų ture susitiko Jairas Balsonaro bei Fernando Haddadas. Kaip ir priklauso pietinėms šalims, rinkimų kampanija buvo labai įnirtinga, su spalvingais pareiškimais bei agitacijomis gatvėse.
Į rinkimų kampaniją įsitraukė ir didžiausios šalies sporto žvaigždės. J. Balsonaro vėliavą laikė tokios futbolo asmenybės kaip Ronaldinho, Rivaldo, Cafu, Kaka, Felipe Melo ir Lucas Moura. Į F. Haddado pusę stojo taip pat labai garsūs futbolininkai – Rai ir Juninho Pernambucano.
Po antrojo rinkimų turo paaiškėjo, kad J. Balsonaras surinko kiek daugiau nei 55 proc. balsų bei tapo naujuoju Brazilijos prezidentu. Įvairūs Brazilijos politikos apžvalgininkai teigė, kad viena iš J. Balsonaro pergalės priežasčių buvo būtent garsių sportininkų palaikymas.
Didžiausią įtaką, pasak apžvalgininkų, padarė Ronaldinho, kuris savo socialiniuose tinkluose aktyviai komunikavo ir pasisakė būtent už J. Balsonarą. Šis futbolininkas turi 38 milijonus sekėjų „Instagram“, 34 milijonus sekėjų feisbuke ir dar 18 milijonus sekėjų „Twitter“. Savo ruožtu Cafu, po pirmojo J. Balsonaros laimėto rinkimų turo, šią politiko pergalę palygino su 2002 metais Brazilijos iškovota FIFA pasaulio futbolo čempionato trofėjumi.
Iš Pietų Amerikos persikelkime į Šiaurės Ameriką. Čia 2016-ųjų JAV rinkimuose susitiko dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas bei Hillary Clinton, o sporto asmenybių įsitraukimas buvo dar didesnis. Atletai pasidalino į dvi grupes, vieni palaikė D. Trumpą, kiti H. Clinton, o tai simboliškai sudarė priešpriešą tarp demokratų bei respublikonų.
Didžiausia sporto žvaigždė rinkimų kampanijoje tapo Lebronas Jamesas, kuris agitavo palaikyti H. Clinton. Į šios politikės pusę taip pat stojo tokios krepšinio asmenybės kaip Earvinas „Magic“ Johnsonas, Jasonas Collinsas bei Kareemas Abdul-Jabbaras.
Savo ruožtu D. Trumpą palaikė buvęs krepšininkas ir aktorius Dennisas Rodmanas, o politiką draugu vadino amerikietiško futbolo žvaigždė Tomas Brady.
Tai tik keletas pavyzdžių, kaip politikai išnaudoja sporto asmenybių paramą bei per šiuos kanalus siunčia žinutę būtent tų sportininkų ir sporto sirgaliams. Tai parodo, kad sportas yra ta sritis, kurios auditorija yra labai dinamiška bei gali lemti labai svarbius sprendimus.
O kaip yra Lietuvoje? Šiuo metu antrajame ture rungiasi politikai, kurių rinkimų kampanijose matome labai daug įvairių sričių „influencerių“, komikų, muzikos pasaulio asmenybių, kultūros, politikos ir kitų profesijų žmonių, tačiau labai pasigendame ryškių Lietuvos sporto atstovų.
Gitano Nausėdos kampanijoje, už šį kandidatą pasisako legendinis treneris Vladas Garastas, taip pat treneris Antanas Sireika, buvęs krepšininkas Rimantas Kaukėnas, penkiakovės sportininkas Justinas Kinderis bei buriutojas Rokas Milevičius.
Ingridos Šimonytės gretose – arčiausiai sporto esantis Linas Kunigėlis. Vis dėlto tai tik keletas žinomų sporto pasaulio atstovų, kurie pirmais smuikais griežė praeityje, o šiuo metu sportuojantys ir agituojantys atletai generuoja kiek mažesnes ir nišines auditorijas.
Lietuvos sporto pasaulio atstovai, kurie generuoja daugiatūkstantines auditorijas socialiniuose tinkluose, rinkimų tema komunikuoti vengia, o patys kandidatai į prezidentus garsių sporto asmenybių prie savęs per šią rinkimų kampaniją neturėjo.
Matant šį reiškinį galime daryti prielaidą, kad kandidatai tiesiog matė didesnį rinkėjų potencialą kitose srityse bei pasigedo sportininkų pilietinio aktyvumo. Savo ruožtu sportininkai išliko korektiški bei apsisprendė aktyviai nepalaikyti nei vieno kandidato.
Visgi turime pripažinti, kad lyderystės ne tik sporto, bet ir visuomeninėse aikštelėse mūsų atletams trūksta. Trūksta tų lyderių, kurie dalį savo laiko skirtų ne tik sportui, bet ir politikai, socialinėms ir kitoms svarbioms problemoms.
Taip, galima susilaikyti nuo palaikymo vieno ar kitam kandidatui, tačiau skatinti žmonių ir savo sirgalių pilietiškumą bei kviesti balsuoti ir aktyviai reikštis visuomeniniame gyvenime yra kiekvieno sportininko pareiga.