„Yandex. Taxi“ teigia sunkumų neturėję
Kaip įprasta, įeidama į naują rinką, šiuo atveju – Lietuvą, bendrovė „Yandex. Taxi“ pradėjo ir savo rinkodaros kampaniją. Reklamos buvo rodomos TV3 grupės televizijos kanaluose, transliuojamos „M-1“ radijo stočių grupėje, buvo iškabinti reklaminiai stendai „JCDecaux“, reklaminiai baneriai sukosi portale „lrytas.lt“ ar pasirodydavo tiesiog naršant socialiniuose tinkluose ar „Google“ paieškoje – tai tik keletas iš pastebėtų medijų kanalų, kurių pilno sąrašo „Yandex. Taxi“ nenori atskleisti.
Socialiniuose tinkluose „Yandex. Taxi“ reklamos dažniausiai buvo sutiktos neigiamai: vartotojai jei apskritai į jas reagavo, žymėjo jas neigiamų emocijų ženkliukais.
DELFI šaltinių žiniomis, kai kurios žiniasklaidos priemonės atsisakė priimti „Yandex. Taxi“ reklamą ir su šia bendrove dirbančiai žiniasklaidos planavimo agentūrai „Carat“ teko sukti galvas, kaip tokiomis aplinkybėmis sudėlioti reklamos planus, tačiau tiek „Yandex. Taxi“ atstovė Natalija Žuravlova, tiek „Carat“ direktorė Rita Jermakaitė tai neigia ir tikina, kad visi, pas kuriuos jie norėjo užsisakyti eterį ar plotą reklamai, sutiko tai padaryti.
„Mūsų programėlė „Yandex. Taxi“ yra valdoma Nyderlanduose įsikūrusios „Yandex. Taxi“ kompanijos, kuri griežtai laikosi Lietuvos ir Europos Sąjungos taisyklių ir reguliavimo. Nieko negirdėjome apie atvejus, kad kas nors būtų atsisakęs rodyti mūsų reklamas – visos jos buvo paskelbtos pagal numatytas sutartis. O tolimesnių planų mes neatskleidžiame, bet stebime situaciją ir spręsime, ko toliau imtis, kad galėtume augti“, – sakė N. Žuravlova.
Apie tai, kodėl rodė ar net kodėl nerodė „Yandex. Taxi“ reklamų, rinkos dalyviai kalba nenoriai. TV3, kurią savo feisbuko paskyroje už šios reklamos rodymą gėdino žurnalistas Andrius Tapinas, tokią situaciją pavadindamas miegojimu su priešu, apskritai atsisakė komentuoti su šia tema susijusius klausimus. LNK grupės atstovai tik užtikrino, kad „Yandex. Taxi“ reklamos pas juos nebuvo, bet nenorėjo atskleisti, ar dėl to, kad jie atsisakė ją rodyti, ar kad to net nebuvo siūlyta.
„JCDecaux“ atstovai patikslino, kad pas juos reklamų buvo rodoma mažai, ir tai buvo suplanuota dar prieš VSD rekomendacijų paskelbimą – o dabar jų jau nebėra. Vėlgi, ar buvo svarstyta šioms reklamos vietos neparduoti ir ar jų bus ateityje, bendrovė nedetalizuoja.
Zdebskis: rekomendacijų mums neužtenka
Radijo stočių grupės „M-1“ generalinis direktorius Gintaras Zdebskis atvirai sako, kad taip, „Yandex. Taxi“ reklama pas juos buvo transliuojama ir jis nematė jokių priežasčių, kodėl jie būtų turėję atsisakyti.
„Jeigu mums ar bet kuriai kitai televizijai ar radijui pateikia reklamą, šiuo atveju net ne „Yandex. Taxi“ tiesiogiai, o reklamos agentūros, ir ta reklama nepažeidžia jokių įstatymų, turiu galvoje, yra etiška, nekursto nesantaikos, mes iš esmės neturime jokio pagrindo atsisakyti ją transliuoti vien dėl to, kad kažkam kyla įtarimai. Mes turime įsipareigojimus būti visiems lygūs ir teisingi, nes jei mes netransliuosime „Yandex. Taxi“ neturėdami aiškaus pagrindo, mus gali apkaltinti, kad mes jiems trukdome konkuruoti rinkoje, prie to gali prikibti Konkurencijos taryba, lygiai taip pat Vartotojų teisių tarnyba, kuri sakys, jūs nesuteikėte galimybės vartotojams rinktis“, – teigė G. Zdebskis.
Paklaustas, ar jam jau yra tekę susidurti su panašiais atvejais, G. Zdebskis atsakė neigiamai. „Gal nebuvo precedento, kad už atsisakytą transliuoti reklamą kas nors būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, bet jei būtų kreipęsis, esu tikras, kad mes pralaimėtume tokį ginčą, nes mes turime turėti labai aiškiai motyvuotą priežastį. Jei VSD išsiuntinėtų mums raštą, kad štai, šita įmonė veikia priešiškos šalies interesams, „plauna duomenis“, tegu jie ją baudžia, ir mes turėdami tokį raštą, galėtume atsisakyti transliuoti. O dabar kyla klausimas, ką reiškia rekomenduoja? Jei yra įstatymo pažeidimas, čia negali būti rekomendacinio pobūdžio. Tarnybos turi užkirsti kelią įstatymų pažeidimui, ir, jeigu jie plauna duomenis, ypatingai esant dabartiniam duomenų apsaugos įstatymui, jūs ir susitvarkykite su šita įmone“, – kalbėjo G. Zdebskis.
„Dabar apkaltina mus, žiniasklaidą, kuri turi sutartis su media agentūromis, kurios priiminėja reklamą, reklama yra etiška, legaliai veikiančio ūkio subjekto, ir nori pasakyti, kad mes turime taip „iš lempos“ nuspręsti netransliuoti. Atimkite licenciją ir mes nepriimsime reklamos iš jokio nelicencijuoto subjekto, viskas“, – sakė G. Zdebskis, pabrėždamas, kad užsakyta reklama nedarė jokios įtakos jų žinių tarnybos darbui, kuri taip pat informavo ir apie „Yandex. Taxi“ keliamus įtarimus.
Verslas gali apsispręsti pats
Ar iš tiesų verslas negali nerodyti reklamos, jei ji jam atrodo nepriimtina? „Radijo ir TV bendrovės nėra įstatymais įpareigojamos privalomai skelbti reklamas. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnis neskelbtina informacija nurodo, kokią informaciją (įskaitant ir pateiktą reklamoje) yra draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėse“, – tokią versiją paneigia Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.
Konkurencijos taryba taip pat neigia, kad galėtų dėl to išsakyti priekaištų. „Visi verslo atstovai turi ne tik teisę, bet ir pareigą savarankiškai apsispręsti dėl ūkinės veiklos vykdymo, su kokiais ūkio subjektais palaikyti verslo santykius, kokiose rinkose veikti, kokiomis prekėmis ar paslaugomis prekiauti, kokiais būdais siekti pelno. Tik dominuojančią padėtį turintiems subjektams gali būti taikomi griežtesni veikimo rinkoje reikalavimai nepriimti sprendimų, kurie galėtų riboti konkurenciją. Vis dėlto ir didelę rinkos dalį užimantis ūkio subjektas gali atsisakyti palaikyti verslo santykius su tam tikrais legaliai veikiančiais verslo atstovais, jeigu tam yra objektyvios priežastys“, – sako Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Reklamos įstatyme nėra minima jokių draudimų atsisakyti rodyti reklamą. „Reklamos įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, tačiau neapibrėžia dviejų komercinės veiklos subjektų teisių ir pareigų sudarant sandorius dėl konkrečios paslaugos (šiuo atveju – reklamos skleidimo) pirkimo ir pardavimo“, – rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atsiųstame atsakyme.
„Papildomai pažymime, kad reikalavimus reklamai televizijos programose nustato Reklamos įstatymas bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas). Minėtuose įstatymuose transliuotojui nėra nustatyta pareiga parduoti reklamos laiką, tačiau transliuotojui, reklaminės veiklos subjektui, reklamos skleidėjui nustatyta pareiga laikytis skleidžiamai reklamai nustatytų reikalavimų“, – aiškina VVTAT.