Žodis – paskutinė priemonė lyderio komunikacijoje

Anksčiau nuostabą kėlę užsienio kompanijų darbo skelbimų reikalavimai, kad vadovas beveik pusę savo laiko turės skirti vidinei ir išorinei komunikacijai, dabar jau nestebina ir Lietuvoje. Vis daugiau akcininkų į vadovų postus ieško sutelkiančių lyderių, kurie gebėtų susikalbėti su visų grandžių vadovais ir juos suvienyti bendram tikslui. Taigi, lyderis be komunikacijos – nė iš vietos. Žodis yra paskutinė priemonė lyderio komunikacijoje. Pirmoji – lyderio veiksmai.

Apie tai Komunikacijos industrijos asociacijos (KIA) renginyje „Lyderių komunikacija: veiksmai ir žodžiai“ diskutavo ISM Lyderystės programos vadovė, personalo sprendimų bendrovės „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja dr. Alisa Miniotaitė ir komunikacijos agentūros „Adverum“ partneris, buvęs Prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas.

Dažniausiai pamirštamas lyderių komunikacijos tikslas

Pasak A. Miniotaitės, pirmasis lyderio komunikacijos tikslas yra parodyti sekėjams, darbuotojams, bendrą tikslą ir viziją – tai sutelkia žmones veiksmui. Tada – motyvuoti ir palaikyti kelyje bei parodyti prasmę – paaiškinti „kodėl“. Matydami prasmę, žmonės dirba daugiau ir geriau.

„Dažniausiai pamirštamas, nors itin svarbus lyderių komunikacijos tikslas – auginti sekėjus, darbuotojus. Tai reiškia duoti žinias, dėmesį, meilę, kviesti galvoti, taip pat kelti iššūkius, kalbėtis apie vertybes, mokyti dirbti ir aiškinti, kaip mes organizacijoje mąstome ir dirbame. Komunikacija yra svarbi organizacijų kultūros dalis, o darbuotojų auginimas yra dažnai pamirštamas lyderystės aspektas“, – KIA renginyje sakė ISM Lyderystės programos vadovė A. Miniotaitė, pabrėždama, kad tikroji lyderystė yra lyderystės dauginimas.

Tik atsižvelgus į išvardintus lyderių komunikacijos tikslus, prieinama prie tikslo atstovauti organizaciją išorėje.

Kasdienis lyderio elgesys ir pasiekti rezultatai

Lyderio komunikaciją, pasak A. Miniotaitės, pirmiausia sudaro kasdienis elgesys.

Žodžiai yra paprastesnė ir labiausiai matoma lyderių komunikacijos dalis, daug daugiau pasako lyderio mimika, reakcija ir poelgiai konkrečiose situacijose.

„Fundamentaliausia komunikacija, kuri nuginkluoja visus, yra sukurtas rezultatas – jis labiausiai įtikina ir kalba už save“, – pabrėžia A. Miniotaitė.

20 metų komunikacijos srityje dirbantis A. Zabarauskas teigė lyderių komunikacijoje pastebintis per daug neatitikimo tarp žodžio ir veiksmo.

„Geriausia ir garsiausia komunikacija yra veiksmas. Žodis niveliavosi: kas ką nori, tas tą šneka ir nebūtinai elgiasi pagal savo žodį. Vaizdą jau galima sufabrikuoti, bet veiksmo nesufabrikuosi. Matau daug neatitikimo tarp žodžio ir veiksmo: vyksta tikrųjų darbotvarkių maskavimas pusinėmis tiesomis, patraukliais teiginiais, populiariu tonu, kartais ir žeminant kitą, kuriant dirbtinius įvykius ir tai gilina pasitikėjimo vieni kitais deficitą“, – lyderių komunikacijai skirtame renginyje sakė agentūros „Adverum“ partneris A. Zabarauskas.

Apie nuveiktus darbus – kalbėti garsiai

Nors jis teigia matantis ne vieną geros lyderių komunikacijos pavyzdį, bet jų vis tiek trūksta, o tiems stipriems lyderiams trūksta informacijos sklaidos. A.Zabarauskas pabrėžia, kad apie nuveiktus gerus darbus reikia kalbėti garsiai.

„Neigiamos žinios yra kelis kartus paveikesnės už teigiamas. Jeigu norime atsverti neigiamas žinias, kad geri pavyzdžiai pasiektų žmonių protus ir širdis, turėtume aktyviau kalbėti apie tai, ką darome gerai“, – renginyje akcentavo A. Zabarauskas.

Jis pateikė pavyzdį apie Lietuvos įmonę, kuri neseniai su Covid-19 susijusiai pagalbai skyrė 1 mln. eurų.

„Jie tai padarė tyliai. O jeigu kalbėtume apie tai viešai, gal tai įkvėptų daugiau verslų ir žmonių, turinčių resursų, padėti valstybei tvarkytis su šia beprecedente krize. Jeigu „Twitter“ įkūrėjas gali skirti 25 proc. savo turto pagalbai kovoje su Covid, gal ir Lietuvoje, kur 500 turtingiausių žmonių valdo tokio dydžio turtą, kaip Estijos BVP, atsirastų verslo lyderių, kurie sektų geraisiais pavyzdžiais ir šalyje turėtume daugiau rūpesčio vieni kitais“, – svarstė A. Zabarauskas.

Sėkmingos lyderio komunikacijos receptai

A.Zabarauskas pastebi, kad dėmesys vadovų komunikaciniams gebėjimas bei apskritai organizacijų steigėjų dėmesys komunikacijai per pastaruosius 5 metus stipriai išaugo.

„Vadovams yra keliami reikalavimai turėti komunikacijos, tame tarpe – viešojo kalbėjimo, kompetencijų, įgūdžių ir patirties. Tai – gerai, nes komunikacija yra kaip nematomas mūsų kūno organas, kurio nereikėtų išpjauti ar atskirti. Jeigu nekomunikuosi, tikslo nepasieksi. Lyderiai ir vadovai privalo mokėti bendrauti“, – kalbėjo A. Zabarauskas.

Sėkmingos lyderio komunikacijos receptai, pasak A. Zabarausko, nesikeičia jau tūkstančius metų: gyventi pagal vertybes, kalbėti tiesą ir užtikrinti, kad veiksmas atitiktų žodį.

A.Miniotaitė šį receptų sąrašą papildo dar vienu punktu: būtinas lyderio dėmesys sekėjams, jų auginimas.

Pranešėjai pripažino, kad viešojo sektoriaus lyderiams komunikuoti sunkiau, negu verslo, nes viešajame sektoriuje – daugiau vieni kitiems prieštaraujančių interesų, didesnis visuomenės dėmesys, daugiau kritikos, riboti atlyginimai. Visa tai lemia, kad lyderiams ypač svarbu komunikacijos dėka įkvėpti žmones siekti bendro rezultato.

Socialinių tinklų vieta lyderių komunikacijoje

Tyrimai rodo, jog organizacijų nariai nori, kad lyderiai atstovautų juos viešai, taip pat ir socialiniuose tinkluose.

„Lyderiui aktyviai dalyvaujant socialiniuose tinkluose, svarbu, kad jo veiksmai atitiktų žodžius. Atliekame darbuotojų pasitenkinimo, įsitraukimo tyrimus ir matome, kad kai kurie vadovai, aktyviai pasisakantys socialiniuose tinkluose, nekelia pasitikėjimo darbuotojams. Taip yra dėl pernelyg didelio disonanso tarp lyderių veiksmų ir žodžių. Dėl to didėja nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas – tampa aišku, kad lyderis tarnauja sau. Jeigu aš nešneku su savo darbuotojais, o manęs pilna „LinkedIn“ ir „Facebook“ – tokia lyderio komunikacija nei etiška, nei efektyvi, nei geras pavyzdys“, – pastebi A. Miniotaitė.

A.Zabarauskas siūlo nepamiršti, kad socialiniai tinklai, ypač politinėje komunikacijoje, yra įrankis, kurio tikslas – palaikyti lyderių santykius su auditorija, o ne generuoti emocinį pasitenkinimą savo populiarumu.

Auditorijos brandos klausimas

A. Miniotaitė mato kitą su socialinių tinklų įsigalėjimu susijusią lyderių komunikacijos problemą – auditorijos brandos klausimą.

„Socialiniai tinklai gimdo kitokią visuomenę: plokščią nuomonę, nesigilinimą. Tekstą keičia vaizdas, skaitančiųjų mažėja. Kai kurie sekėjai iš lyderių tikisi patogios psichinės tiesos (kad būtų „faina“, geras „vaibas“) ir tai yra komunikacijos klausimas. Sekėjai visai nebūtinai nori girdėti tiesą, todėl komunikuodami lyderiai turi elgtis atsakingai – ar sakys patogią psichinę tiesą, ar pasirinks kitą kelią. Todėl auditorijos auginimo aspektas, akių atvėrimas, kitokio pasaulio parodymas, ne vien juodo-balto, ne vien interesų grupių kūrimas – yra moralinis lyderio tikslas. Lyderiai turi drąsiai kviesti sekėjus apsvarstyti tikrovę ir tiesą. Dalis iš jų gali pabėgti, bet, manau, kur kas blogiau yra užmigdyti žmones, paleisti foną, kurį visi nori girdėti – tai niekur neveda, nors dabar labai paplitę korporacijose“, – dėstė A. Miniotaitė.

Kalbėdamas apie patogią tiesą, A.Zabarauskas akcentuoja, kaip svarbu lyderiui pajusti balansą, o šis pajautimas ateina daug bendraujant su žmonėmis.

„Jeigu pasakysi rinkėjams tik tai, ką reikės padaryti ir nekreipsi dėmesio į tai, ko jie nori, tavo geriausias planas liks gulėti stalčiuje. Jeigu tik tenkinsi rinkėjo poreikius, turėsime lepinamą visuomenę, kuri bus labai pažeidžiama, nors pati to nesuvoks. Lyderis turi balansuoti, bandyti, pajausti, o tai ateina per bendravimą“, – patirtimi dalinosi buvęs Prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos vadovas A. Zabarauskas.

Kalbant apie vidinę komunikaciją, KIA renginyje A.Miniotaitė pastebėjo, kad iš esmės tai yra darbuotojų klausymasis.

„Didžiausia problema, kad žmonės yra negirdimi. Siejant tai su žmonių auginimo tema – tikrai svarbu, kad lyderis dalintųsi savo vertybėmis ir pakviestų darbuotojus diskutuoti bei kartu ieškoti geriausio sprendimo. Tai užima daug laiko, bet yra tvaru. Patirtis rodo, kad žmonės visada patys pasakys, ką lyderis ir buvo sumanęs, todėl jam to net nereikės nuleisti iš viršaus“, – tokį lyderių bendravimą skatina ekspertė.

A.Miniotaitė pabrėžia, kad lyderio komunikacija nėra vienpusė, ji vyksta santykyje, o santykiui reikia laiko. Paprastas dalykas – laiką darbuotojams lyderiai turi numatyti savo darbotvarkėje.