Ant palangės – ne tik svogūnai: tinklaraštininkė dalijasi, kokios daigintos daržovės gardžiausios, o kurių skonis gali ir nuvilti

Žiemai įpusėjus pavasario laukimas ypač sustiprėja. Gal dėl niūrios padangės, saulės ir šilumos trūkumo, gal išsiilgus ryškių spalvų. Tad nieko keista, kad ir maisto tinklaraščio „Kūmutės virtuvė“ autorės Renatos Šniolienės namuose būtent sausio mėnesį ant palangės ima stiebtis žali daigeliai.

Ne tik svogūnai

Tinklaraštininkė Renata Šniolienė pasakoja, kad apie žalumynus ant palangės pagalvoja, kai pasibaigus žiemos šventėms grįžta rutina, o dangų niaukia pilki debesys. Tada aplanko pavasario laukimo jausmas ir, kaip sako Renata, prasideda žaidimai su daiginimu ir žalėsiais maiste bei penu akims.

„Pas mamą ir močiutę ant palangės šaltuoju metų laiku stiklainiuose visada mirkdavo svogūnų galvos. Žiemą nusipirkti šviežių žalumynų nebuvo jokių galimybių, tad šeimininkės augindavo svogūnų laiškus maisto puošimui. Perėmiau šią tradiciją ir aš, nors dabar nusipirkti svogūnų laiškų nebėra problemų. Graži ir labai jauki ta žaluma ant palangių, ypač niūriomis vasario dienomis“, – dalijasi tinklaraštininkė.

Pirmieji, kurių daiginimo žiemos metu ėmėsi Renata, ir buvo svogūnai. Tačiau po to, kai vieną dieną rūsyje rado jau labai smarkiai sudygusių morkų – dygdamos patamsyje jos buvo išauginusios baltus lapus – suprato, kad asortimentas gali smarkiai plėstis.

„Man taip pagailo tos naujos gyvybės, kad morkas sukišau į žemes vazonuose. Tuomet dar nekilo mintis valgyti lapijos, tačiau tik iki tol, kol pas draugės mamą paragavau morkų lapų arbatos – ji buvo itin kvapni ir gardi. Pasidomėjau naudojimo būdais ir dabar vienas mėgstamiausių varškės apkepų yra su rūkytu kumpiu ir galybe šviežių morkų lapų“, – dalijasi patirtimi.

Skaniausi lapeliai – kininio bastučio

Asortimentas dar labiau išsiplėtė tuomet, kai eksperimentus virtuvėje mėgstanti tinklaraštininkė suprato, jog daugumos šakninių daržovių lapai yra valgomi ir kai kuriais atvejais netgi vertingesni už pačią daržovę.

„Bet didžiausią atradimą padariau tuomet, kai pabandžiau į vandenį merkti ne visą daržovę, o tik galiukus, kuriuos, ruošiant daržoves maisto gamybai, visada išmetame. Taip pradėjau daiginti morkų, burokėlių, pastarnokų, ridikų nuopjovas. Derlius, žinoma, nėra gausus, bet sumuštiniams ar vienakąsniams visada pakankamas“, – pasakoja.

Renatai labiausiai patiko švieži kininio bastučio lapeliai, tačiau ši daržovė dar gana reta mūsų parduotuvėse. Neatsivalgomi yra ir burokų, morkų, pastarnokų, petražolių, kaliaropių ar ridikų lapeliai. Į vandenį galima merkti ir nupjautus pekino kopūsto, pankolio galus. O labiausiai Renatą nuvylė ropės lapai – jie buvo aitrūs.

Kaip greitai sulaukia derliaus

Pasiteiravus, kokia yra daiginimo ABC, Renata tikina: „Viskas labai paprasta: jei daiginame svogūnus ar česnakus, merkiame juos į vandenį iki pusės. Jei daiginame nupjautus daržovių galiukus, tiesiog sudedame juos į kiek gilesnę lėkštę ir pilame vandens iki vietos, iš kur dygs lapeliai – jie neturėtų būti apsemti. Vandenį keisti nėra būtinybės, svarbu nepamiršti lėkštes juo papildyti, nes dalis susigeria į daržovę, kita dalis išgaruoja.“

Kaip greitai ir kokio derliaus galima sulaukti – priklauso nuo daugelio veiksnių.

„Pavyzdžiui, – kambario temperatūros, šviesos, vandens kiekio ir turbūt pačios daržovės gyvybingumo. Dažniausiai daiginu tas daržoves, kurios jau rodo gyvybės ženklus. Arba panaudojus pekino kopūstą, kurio apatinė dalis niekur nenaudojama, iškart jį merkiu ir laukiu žalios lapijos.
Teisybės vardan reikėtų paminėti, kad taip auginami lapeliai neturi tokios pačios maistinės vertės, kaip augę normaliomis sąlygomis – auginu lapelius labiau dėl malonumo matyti šviežią žalumą ir degustuoti pavasarinius skonius“, — užkrečiamai pasakoja „Kūmutės virtuvė“ autorė.

Beje, pasak Renatos, vasarą žemėje augusių daržovių lapus galima skinti ir dėti į šaldiklį – lapeliai turi savybę ataugti, jei išskinama ne daugiau nei 30% lapijos.

Na o kai ant palangės auginamos daržovės nebeleidžia lapelių, kai labai suminkštėja, kai pabąla vanduo – signalas, kad ją metas mesti lauk.

Ne tik skrandžiui – ir akims

Tinkalarštininkė primena, kad daiginti galima ir žirnius, saulėgrąžas, gražgarstes, liucerną, kalendrą ir galybę kitų vadinamų mikro žalumynų.

Na o jei norite pradžiuginti ne tik skrandį, bet ir akis, tinklaraštininkė rekomenduoja į vazą kaukazinės slyvaitės šakelę, kuri po kiek laiko pasidabins kukliais baltais žiedais.

O jei pamerksite juodųjų serbentų šaką, išdygusius lapelius galėsite paversti ypatingo aromato arbata.

„Na, ir dar – apie česnakų daiginimą. Prieš kelis metus pradėjusį vysti česnaką įkišau į vandenį įdomumo dėlei, labai patiko išdygusi žalioji dalis, ja gardinau sumuštinius ir silkę. Paskui tokį barzdotą česnaką išskirsčiau skiltelėmis ir kovo gale įkišau į įšalo atsikračiusią žemę. Mano didžiai nuostabai kovą sodinti daiginti česnakai dydžiu ir augimo spartumu gerokai aplenkė rudenį sodintus brolius, tad dabar rudenį nebesiterlioju, laukiu pavasario ir sodinu naujai atrastu būdu“, – atradimu patenkinta R. Šniolienė.