Įspūdingo grožio ir skonio vyniotinis sulaukė dar neregėtų liaupsių: Neringos iš Estijos kepinys papuoštų kiekvieną švenčių stalą

Neringai (49 m.) pažintis su estu Urmu prieš 20 metų buvo lemtinga. Vilniuje studijavusi mergina kartu su draugėmis kavinėje šventė gimtadienį, kur užsuko ir estų kompanija. Netikta pažintis virto didele meile, tad nepraėjus nė dviem metams pora susituokė ir apsigyveno Estijoje.

Turi didelę svajonę

Lietuvoje teisės mokslus baigusi Neringa Lindman, deja, Estijoje negalėjo pritaikyti savo žinių, nes dar nemokėjo vietinės kalbos. Tad nedideliame mieste Estijos viduryje gyvenanti moteris išmoko kirpėjos amato ir įsteigė kirpyklą.

Savo verslą puoselėja ir mėgsta, tačiau, atvirauja pašnekovė, jei tik būtų galimybė, kur kas mieliau sukinėtųsi po kepyklą.

„Manau, meilę maistui pajutau mokykloje, kai mokėmės gaminti. Man visada ši veikla patiko. Tik, pamenu, kai atėjo mada fotografuoti maistą, šaipiausi iš jos, tačiau galiausiai pandemijos metu įsisukau į socialiniame tinkle susibūrusią maisto mylėtojų grupę ir taip pat pradėjau fotografuoti. Išvydę nuotraukas manęs vis kas nors nustebęs paklausia, ar pradėjau gaminti. O juk aš visada gaminau ir labai tai mėgstu“, – šypteli.

Ypač Neringai patinka ruošti konditerinius gaminius. Tačiau moteris nemėgsta kartotis, todėl internete nuolat ieško receptų – nori vis kažką nauja sukurti. Akį patraukusius receptus užsirašo ir progai pasitaikius išbando. Kartais juos papildo, koreguoja, kol gauna tobulą rezultatą.

„Kepimas man – kaip liga, – juokiasi, – po darbų, šeštadieniais man tiesiog rankos niežti, kaip aš noriu kažką kepti. Jau savaitės pradžioje būnu apmąsčiusi, ką gaminsiu“.

Stebina artimuosius gardžiais kepiniais

Nors didžioji Neringos meilė – saldumynai, nevengia ji ir kitokių gaminių. Vyras itin mėgsta žmonos pagamintus kibinus – Estijoje jų nėra, tad Neringai savo gaminamais pavyko sužavėti ne tik vyrą, bet ir draugus, svečius.

Dar vienas kepinys, kuriuo per šventes lietuvė stebina artimuosius, – šimtalapis. „Mano vyras tiesiog įsimylėjęs šį totorių virtuvės gardumyną, kurio Estijoje taip pat nerasite. Nors aš pati manau, kad mano gaminamam šimtalapiui dar šiek tiek trūksta iki tobulumo, tačiau jis skanus. Pagaminti šimtalapį – sudėtingas darbas. Reikia ir laiko, ir įdirbio“, – kuklinasi Neringa.

Šeimos virtuvėje kartkartėmis sukinėjasi ir Neringos vyras, džiuginantis artimuosius pora savo firminių patiekalų. Nors tai būna gana retai, tačiau, tikina moteris, Urmas gamina ypatingai gardžiai.

Paklausta, kokios virtuvės – lietuvių ar estų – patiekalai vyrauja namuose, Neringa sako: „Žinote, „susimaišiusios“ tos virtuvės: estai kaip ir lietuviai nuo seno mėgsta bulvinius, mėsos patiekalus, vietines daržoves. Šiandien dauguma patiekalų – tiesiog atėję iš europietiškos virtuvės.“

Japoniškas desertas pavyko iš antro karto

Nuolat komplimentus už savo pagamintus maisto patiekalus susirenkanti Neringa neslepia, kad buvo kilusi mintis įsteigti kepyklėlę, tačiau nesiryžo – per mažas miestelis tokioms užmačioms: „Tačiau labai norėčiau. Mūsų miestelyje yra kepėjų, kurie kepa duoną, paprastus gaminius. Mano sritis – sudėtingesni konditerijos gaminiai, kurie labiau skirti šventėms, ypatingoms progoms“.

Kokie kepiniai skaniausi pačiai Neringai? „Tarp mano mėgiamiausių – aguonų ir grietinėlės pyragas – dar nebuvo nė vieno, kam nepatiktų, taip pat – Kyjivo tortas su morengais ir riešutais: mano draugės jį valgo kone pasislėpusios nuo vyrų, nes nenori dalintis. Na ir trečias – Estijoje aptiktas ir pačios išmoktas pagaminti „Britta“ tortas – kur ploną biskvitą dengia morenginis sluoksnis su migdolų drožlėmis, grietinėle ir šviežiomis uogomis. Tortas, atkeliavęs iš Skandinavijos, tiesiog tirpsta burnoje ir yra gana lengvai pagaminamas. Norvegai jį vadina geriausiu pasaulyje pyragu“, – pasakoja Neringa.

Vienas naujausių prabangių kepinių – vyniotinis. Jį vienoje interneto svetainėje Neringa aptiko gal prieš metus. „Tai japonų virtuvės desertas, kuris vadinamas įvairiai: „Tornadu“, „Uraganu“, „Saulėtekiu“. Jis mane taip sužavėjo, kad nutariau ir aš pagaminti. Į savo ilgą būsimų kepinių sąrašą vyniotinį įtraukiau vien dėl grožio, dar nė nežinodama, kokio nuostabaus jis skonio“, – dalijasi Neringa.

Tiesa, iš pirmo karto jai nepavyko pagaminti vyniotinio taip, kaip reikia: nors buvo skanu, tačiau reikiamo rašto išgauti nepavyko – mat, prisipažįsta, nekreipė dėmesio į tai, kad būtinos tam tikrų išmatavimų formos.

„Svarbu prieš gaminant pasiskaičiuoti produktus pagal savo turimą formą. Dydžiai ir kiekiai konditerijoje labai svarbu – ne visada galima fantazuoti,“ – atkreipia dėmesį pašnekovė iš Estijos.

Antras bandymas buvo labai sėkmingas – įspūdingo grožio ir skonio vyniotinis sulaukė itin daug dėmesio, komplimentų, o saldumynų pernelyg nemėgstančiai paauglei dukrai – net tapo mėgiamiausiu skanumynu.

Neringa neabejoja: šis kerintis kepinys tikrai papuoš bet kokia proga suruoštą šventišką stalą ir mielai sutinka pasidalyti receptu.

Taigi, japoniškas biskvitinis vyniotinis „Hurricane“ – drėgnas, skanus ir įspūdingai atrodantis skanėstas!

„Kai pamačiau šį biskvitinį vyniotinį, iškart įsimylėjau. Tik priminsiu, kad būtina laikytis instrukcijų, o jei neturite tokio dydžio formos kaip nurodyta recepte, produktus galite pasiskaičiuoti pagal savo turimą“, – rekomenduoja Neringa iš Estijos.

Biskvitui (kepimo forma 25×35 cm) reikės:
• 10 kiaušinių
• 16 v. š. cukraus
• 160 g miltų
• 4 v. š. kakavos (be kaupo)
• 100 ml pieno
• 2 a. š. vanilinio cukraus
• 3 v. š. aliejaus

Įdarui:
• 150 g mascarponės sūrio
• 100 ml grietinėlės
• 1 v. š. cukraus pudros (arba pagal skonį)

Gaminimas:

* Trynius ir baltymus atskiriame. Trynius paplakame su 4 v. š. cukraus, vaniliniu cukrumi, ten pat supilame pieną, aliejų, įsijojame miltus, gerai išmaišome. Masę padaliname pusiau. Į vieną dalį pamažu įsijojame kakavą. (Neišsigąskite – ši masė gausis labai tiršta. Ją praskies išplakti baltymai.)
Iki standumo išplakame baltymus su cukrumi. Tuomet dedame porą šaukštų baltymų į tešlą su kakava, atsargiai išmaišome. Po to likusius išplaktus baltymus padaliname pusiau ir atsargiai dalimis įmaišome į abi tešlos mases.

* Orkaitę įkaitiname iki 180 °C.

* Formą ištiesiame kepimo popieriumi. Pirmiausia supilame ir tolygiai paskleidžiame šviesią tešlą.
Tešlą su kakava sudedame į vienkartinį konditerinį maišelį (kurio galą nukerpame, kad būtų nedidelė skylutė) ir taip visą paskleidžiame ant šviesiosios masės.

* Tešlos tarpusavyje neturi susimaišyti!

* Tuomet imame šaukštą ar šakutę platesniu kotu ir juo liesdami skardos dugną, neatkeliant rankos, vedžiojame lygiagrečias vageles. Pradedame nuo siauresnės skardos krašto ir taip iki galo, tuomet neatkeldami rankos, pakartojame raštą į ilgį.

* Tai atlikus, skardą su tešla lengvai trinktelime į stalą, kad neliktų oro burbuliukų.

* Kepame apie 20-25 min.

* Iškepusį biskvitą vėsiname 3–5 min. Po to apverčiame ant rankšluoščio ar kito kepimo popieriaus, o ant kurio kepė, nuimame. Pergamento pagalba lengvai susukame į volelį.

* Sujungimas turi likti apačioje. Atvėsiname.

* Kremas. Mascarponę išplakame su grietinėle bei cukraus pudra.

* Kai biskvito vyniotinis atvėsta, atsargiai praskleidžiame ir užpildome vidurį kremu (šaukšto ar konditerinio maišelio pagalba). Vėl susukame į tą patį pergamentą ir padedame šaldytuvan 12-kai valandų.

* Puošiame, kaip patinka – cukraus pudra, šokolado drožlėmis, lydytu šokoladu, uogomis.

Skanaus!