Lietuvoje jau galima rasti pačių aštriausių pipirų pasaulyje: būkite budrūs – jie gali būti pavojingi sveikatai

Pasaulis tarsi nuolat rungiasi, kas sugebės išveisti aštriausią pipirą pasaulyje. Aitriųjų pipirų aštrumas nustatomas pagal veikliosios medžiagos kapsaicino kiekį jose ir matuojamas skolvilio vienetais (SHU- Scoville heat unit).

Remiantis paskutiniais Gineso rekordų duomenimis (šaltinis: guinnessworldrecords) jau kuris laikas aštriausiu pasaulio pipiru karūnuojamas Carolina Reaper veislės pipiras. Šiame pipire JAV 2017 m. atliktuose testuose buvo užregistruotas vidutinis 1.641,183 Skovilio aštrumo vienetų, tačiau yra pipirų, kurie gali siekti ir 2.2 mln aštrumo vienetų SHU.

Palyginimui šio atominio pipiro vaisius savyje gali slėpti apie 400 jalapeno pipirų užtaisą arba stiklinę ašarinių dujų koncentrato. Deginimo pojūtį sukelia pipiruose esanti medžiaga, vadinama kapsicinu, kuris susilietęs su skonio receptoriais jaučia aštrumą. Aštriausios yra sėklytės.

Jei esate ekstremalaus karščio, pipirų ir rekordų mėgėjai – turbūt apsidžiaugsite, nes aštriausi pasaulio pipirai jau ir Lietuvoje. Juos importuojanti vaisių ir daržovių tiekėja „Augma“ jau pasiūlė rinkai aštriausių pasaulyje pipirų rinkinį, kuriame kartu su Carolina Reaper yra ir kitų aštrumo skalės viršūnėje išsirikiavusių pipirų: Naga Bhut Jolokia ( 400 tūkst. SHU), Habanero (100-350 tūkst. SHU) ir kt. Šio rinkinio galite ieškoti didžiosiose „Rimi“ prekybos tinklo parduotuvėse. Rekomenduojame šiuos pipirus džiovinti, malti ir mažais žiupsneliais (kiekiais) vartoti saikingai aštrinant įvairius patiekalus.

„Augmos“ atstovai įspėja, jog visgi pirkėjai būtų apdairūs ir bandytų šiuos pipirus itin atsakingai ir tik tie pirkėjai, kurie iš tiesų mėgsta valgyti aštriai. Mat toks aštrumas gali būti pavojingas sveikatai. Tad reiktų pradėti nuo itin mažų pipiro gabaliukų ir vertinti esamą situaciją racionaliai. Rekomenduojama šiuos pipirus doroti mūvint pirštines arba palietus juos gerai nusiplauti rankas bei vengti tiesioginio kontakto su odą, kol būsite tikri, jog rankose neliko aštrumo. Bandymas suvalgyti vos vieną nedidelį pipirą visoje burnos gleivinėje gali suformuoti pūsles, o prarijęs vieną tokių pipirų žmogus gali imti žiaukčioti, vemti, jį apimti panikos jausmas.

Portalas „Life's Little Mysteries“ pasiteiravo Naujojo Meksiko valstijos universiteto Čilės pipirų instituto direktoriaus Polo Boslando apie neatsakingo vartojimo padarinius. Jis pakomentavo, jog pūslės burnoje ir gerklėje yra normali organizmo reakcija. Taip organizmas po viršutiniu burnos odos sluoksniu mėgina sudaryti „buferį“, kuris sugertų tą deginančio aštrumo perteklių. Oda toje vietoje jaučia deginimą, tad organizmas akimoju nusprendžia aukoti išorines odos ląsteles, sakydamas: „Gerai, jos žus, tačiau nuo deginimo apsaugos didesnę kūno dalį.“ Šiuose pipiruose yra tiek aštriojo kapsicino, jog jis persisunkia kiaurai pūsles ir jų turinį, ir degina poodinius receptorius. Pasekmė – deginimo jausmas burnoje nenuslops dvidešimt ar net daugiau minučių.