Dilgėlės Ievos gyvenime neatsirado netyčia. „Dilgėlių sriubą virdavo mano mama, kuri, manau, išmoko iš močiutės, prosenelės. Taip ir sakydavo: žiūrėk, vitaminų – net krebžda!
Na o dilgėlių pesto padažo pirmą kartą paragavo viešėdama pas draugus. „Taip patiko, kad vos laikiausi visko nesuvalgisui...“, – juokiasi atsiminusi.
„Dilgėlės turi geležies, vitamino C, dėl to labai tinka vegetarams. Savaime suprantama, tai yra puikus antioksidantas. O kai įsidilgindavau vaikystėje, man sakydavo, kad ateityje sąnariai bus stiprūs, – vis šiokia tokia kompensacija.
Kažkada gydytoja buvo patarusi gerti rytais dilgėlių arbatos arba šviežių bulvių sulčių – kad miomų nebūtų. Tuo metu tikrai suveikė. Tik vyras man vis dar tas bulvių sultis primena, kai jį pavaišinau vestuvių metinių proga“, – prisimena pašnekovė.
Dilgėles rekomenduojama skinti kuo jaunesnes, augančias toli nuo kelio.
„Man sakydavo, kad pavasarinės dilgėlės – pačios geriausios. Jei dilgėlės jau didelės – skinkite tik viršūnėles. Dilgėlės kotas greitai sumedėja, jį sunku sutrinti, tampa siūlinis, tad nubraukiu tik lapelius“, – dalijasi.
Pesto padažui Ieva skina dilgėles visą vasarą – kai tik būna gamtoje ir pamato „gražių dilgėlyčių“.
„Nupurčiusi vandenį atrenku augaliukus, sutarkuoju geltonojo sūrio – maždaug tiek pat, kiek dilgėlių, dedu česnako ar prieskonių su česnaku, aliejaus (alyvuogių, dažnai maišyto su kokiu labai švelniu, pavyzdžiui, kukurūzų).
Na ir reikia gero trintuvo, tačiau dažnai jis vis tiek „springsta“ – tada pilu aliejaus. Aliejaus pesto „suvalgo“ tikrai nemažai“, – pasakoja I. Augustinienė. Ieva padažui naudoja ir lietuvišką sūrį, ne visada deda riešutų. Kartais įmaišo saulėje džiovintų pomidorų aliejuje.
Pasiteiravus, koks padažo skonis, Ieva sako: „Dilgėlių pesto nelabai atskirsite nuo standartinio, ypač jei naudosite bazilikų pesto receptą su kietuoju sūriu, alyvuogių aliejumi ir riešutais. Tik dilgėlių pesto skonis paprastesnis, neturi būdingo šviežio bazilikų kvapo.“
Šį padažas, pasak Ievos, labai tinka su juoda duona, bet skanu ir su balta, su čiabata, prancūziška duonele, su ryžių, makaronų patiekalais. Naudoja ir kaip užtepą, ir kaip padažą.
„Pesto, kaip ir kiekvieną vitamininį dalyką, geriau gaminti mažesniais kiekiais ir dažniau – „kol krebžda“. Laikome šaldytuve, apie savaitę, tačiau dažniausiai tiek neišbūna – suvalgomas per kelias dienas“, – sako recepto autorė.
Apie dilgėlių naudą organizmui:
1. Dilgėlės turi daugybę vitaminų (A, C, B, K), mineralų (kalcio, geležies, fosforo ir kt.).
2. Sudėtyje yra riebalų rūgščių, aminorūgščių, polifenolių, kurie veikia kaip antioksidantai.
2. Mažina uždegimą.
3. Naudingos gydant žaizdas.
4. Gali sumažinti šienligės simptomus.
5. Padeda esant išvešėjusiai prostatai, gerina erekciją.
6. Mažina kraujospūdį, didina širdies apsaugą.
7. Gali padėti mažinant cukraus kiekį kraujyje.
8. Gali saugoti kepenis nuo toksinų.
9. Padeda pašalinti druskos ir vandens perteklių iš organizmo.