Ar prisimenate auksinę aptarnavimo taisyklę „klientas visada teisus“?! Pastaroji atsirado ir išpopuliarėjo prieš daug nei šimtą metų, mažmeninės prekybos magnato H. Selfridge, kurio prekybos tinklas gyvuoja iki šių dienų. Į šią elgesio normą ir sėkmės receptą ranka numojo vienas iš slapčiausių sostinės kokteilių barų – štai kas nutiko barmenams supainiojus gėrimo ingredientus: „Buvo užsakytas gėrimas iš meniu (gin and tonic su agurku), gavau paruoštą su laimu. Pasiteiravus, kodėl taip, barmenas pasipiktino – iš anksto reikėjo nurodyti konkrečiai, kad su agurku, ir kaip aš drįstu kvestionuoti jų gėrimus.“ Įdomu tai, kad ši vieta savo duris visam laikui uždarė dar nepasibaigus baro rinkimams.
Kalbant apie aptarnavimo tragedijas – ne vienam barui sunku šioje srityje. Štai viena Vilniaus vyninių taip pat susiduria su analogiškomis problemomis: „Tai vyninė, tačiau, kai paklausinėjome aptarnaujančios merginos – pastaroji visai nieko nežinojo apie vynus. Aptarnavimo nepatyrėme apskritai, indai ant stalo gulėjo dar mums išeinant. Karšto patiekalo nebaigėme valgyti – niekam nekilo jokių klausimų, kas ne taip, nė karto nebuvo pasiteirauta, ar norime dar vyno. Nepasiūlė kavos ar vandens. Desertai meniu buvo nurodyti, tačiau jų neturėjo. Trūkumų neatperka ir pati vyninės aplinka, staliukų erdvė naudojama kaip sandėliukas, mėtėsi apdulkėjęs printeris, neaiškūs daiktai, pakuotės su vandeniu, ir gaiviais gėrimais.“
Žinoma, daug buvo vietų, kuriose drąsiai galėjai uždėti riebią varnelę aptarnavimo klausimu: „Buvome labai alkani, garsiai paburbėjau, kad labai išalkusi – žmonių bare tikrai buvo daug. Matyt, barmenas mane išgirdo, nes prieš mane iš karto atsidūrė riešutų indelis, kuriais galėjome užkandžiauti belaukdami savo maisto. Vaikinas pajuokavo, kad neišalkčiau kaip vilkas, baras vaišina. Visi pasijuokėme, už baro personalas darbavosi it bitutės, buvo smagu stebėti ir laikas visai neprailgo.“
Pasitaiko atvejų, kai sėkmingam vakarui kartais koją pakiša tiesiog neorganizuotumas ir paprastas išsiblaškymas – šiai kompanijai teko susidurti būtent su tuo: „Maistas tikrai skanus, porcijos normalaus dydžio, bet aptarnavimas – tragedija. Viskas, nuo ilgo laukimo iki užsakymų supainiojimo. Užsakytą gėrimą gavau po pusvalandžio, tik priminus. Į sąskaitą jo neįrašė, bet nemanau, kad specialiai, turbūt tiesiog pamiršo. Visiškas išsiblaškymas – mūsų staliuką aptarnavo trys skirtingi padavėjai. Na, bet, nors susipažinome su visais darbuotojais vieno apsilankymo metu.“
O kaip elgtumėtės, jeigu jūsų užsakymas būtų interpretuotas pačio padavėjo ir gautumėte ne tai, ko norėjote, o „kažką panašaus“: „Gėrimų meniu nėra, kai paklausiau, ką gali pasiūlyti, negalėjo tiksliai atsakyti, rūšys yra tamsus, šviesus, ai ir dar kvietinis.“ Užsisakiau kvietinio, paaiškėjo, kad kvietinio neturėjo, bet įpylėm panašaus. Panašus buvo negeriamas.
Linksmiausią epizodą tikriausiai galėjo papasakoti kultūra ir dideliu gėrimų pasirinkimu pagarsėjusioje bei turistų itin mėgstamoje vietoje apsilankęs vertintojas: jeigu kada nors esate gavęs maisto užsakymą ir pavydžiai nužvelgęs kaimyno staliuką bei supratęs, kad prašovėte pasirinkdami – na, čia klientai gali paragauti patiekalų tiesiai nuo kito staliuko: „Už visą užsakymą mokėjau iš karto prie baro. Užkandžius pamiršo, priminiau po 50 min., kai pamačiau, kad pamiršo kito kliento picą. Bet iš tiesų nepamiršo, o sumaišė, nes ją atrado ant kito staliuko, nuo kurio tuoj pat patraukė. Mačiau, kad žmogus jau buvo paėmęs gabalėlį, bet tada likusi dalis nukeliavo ant staliuko, kuris buvo pamirštas. Stebint šiek tiek suskaudo, nes nesmagu buvo ne tik supainiotiems staliukams, bet ir visiems stebintiems. Mūsų staliuko atsiprašė ir papildomai pavaišino traškučiais. Personalas tikrai draugiškas, tačiau labai labai išsiblaškęs.”
Linksma?! Na dar linksmesnio aptarnavimo galima sulaukti dėl itin lietuviškos dvasios, interjero ir meniu žinomoje vietoje: „Barmenas buvo nei paslaugus, nei malonus. Paklausus apie padažus, nelabai žinojo, ką pasakyti. Paprašius pakeisti padažą į bet kokį, be kečupo – gavau vien tik kečupo. Sumaišė užkandžių užsakymą, vėliau niekaip nesureagavo: nei atsiprašė, nei kažką pasiūlė. Pradėjus klausinėti apie nealkoholinius variantus – susierzino, kad švaistomas jo laikas. Pagrindinis patiekalas buvo atneštas prieš užkandžius. Aptarnavimas: vienas prasčiausių, kiek yra tekę susidurti.“
O ciklą uždarysime istorija apie vietą, kurioje ne tik gali puikiai praleisti laiką, bet ir papildyti savo žinių arsenalą: „Visų pirma, čia buvo labai jauku – baras įrengtas stilingai išlaikant vieningą temą. Aptarnavimo standartai aukšti – vienodos aprangos, klientai pasitinkami su šypsena, meniu įteikiamas beveik iškilmingai, iš karto pripildomos stalo vandens taurės. Įdomiausia dalis čia apsilankius – užsakymas, nes jei esi drąsus klausti ir domėtis, apie gėrimus meniu sužinosi viską: nuo gamybos istorijos iki skonių ir ragavimo subtilybių. Mergina pasakojo viską labai noriai ir užsidegusi, pasiūlė padegustuoti, parodė, iš ko gaminami bare laikomi gėrimai. Buvo nepaprastai įdomu!”.
Norite sužinoti, kur įvyko visos šios istorijos? „Best Pub“ 2018 finišuoja vasario 7 dieną, kai ceremonijoje bus apdovanoti geriausieji metų barai. Iki to laiko DELFI skaitytojai pirmieji sužinos, kaip atrodo geriausiųjų Lietuvos barų TOP 100 – kas savaitę bus atskleidžiama po segmentą ir paaiškės, kas nusipelnė geriausiojo 2018 metų baro titulo.