Nostalgiškieji riešutėliai iš vaikystės: jei norite per šventes nustebinti svečius – visada pasiseks

Šiandien straipsnių ciklą „Iš aukso fondo“ pildo vidurio Lietuvoje gimusi Birutė Butkutė (48 m.). Ji iki šiol atsimena vaikystėje ragautus saldžius kepinius: grybukus, braškytes, kankorėžius, riešutėlius. Šie gaminiai iki šiol kelia nostalgiją ir galbūt dėl to didžiosios metų šventės neapsieina be gardumyno iš praeities – riešutėlių. Kadaise jie būdavo tepami glajumi, įdaryti karamele ar šokoladu, o Birutė per ilgus metus aptiko, iš kokios tešlos būdavo kepami nostalgiškieji riešutai ir su kokiu įdaru jie yra gardžiausi. Šiuo saldumynu, tikina, jai visada pavyksta maloniai nustebinti svečius.

Gamindavo močiutė

Birutės močiutė mokėjo gaminti ir braškes, ir riešutėlius, dekoruodavo juos spalvotais glaistais, o anūkai šių gardumynų laukdavo su dideliu nekantrumu.

„Tai buvo didžiausias skanėstas mums!“, – pasakoja Birutė apie daug kam vaikystę ir jaunystę primenančius kepinius, kurie puošdavo vestuvių, jubiliejų ir didžiųjų švenčių stalus.

Prisiminimai – stiprus dirgiklis, tad užaugusi Birutė panoro pati pasigaminti geras emocijas apie vaikystę ir močiutę menančius desertus. Žinia, šiandien turbūt jų galima ir nusipirkti, tačiau moteriai patinka žinoti, ką valgo. Sako, supratusi kad norint turėti kokybiškų skanėstų, geriausia juos pasigaminti pačiai.

„Man be galo svarbu, kad gaminiui paruošti būtų naudojami kokybiški produktai, svarbios higienos sąlygos. O kai kažkada mama atidavė grybukų keptuvę, man beliko rasti receptą“, – atsimena pašnekovė.

Pabandžiusi grybukus, prisiminė voveraites – kepė ir jas. O tada iš atminties iškilo riešutėliai – tad Birutė įsigijo jau trečią keptuvę saldiems kepiniams gaminti. Renginių organizavimo srityje dirbanti moteris pasakoja, kad labai smagu ruoštis šventėms, kai gali pasigaminti ir vienokių, ir kitokių skanėstų – kokių tik užsimanai.

Senovinė keptuvė – geriausia

Tiesa, Birutė kiek užtruko, kol rado tinkamą tešlos receptą vieniems ir kitiems kepiniams. Tarkime, jei iškepusi grybukus suprasdavo, kad tai nėra vaikystėje ragautas skonis, kitąkart jau kepdavo pagal kitą receptą. Tai truko tol, kol aptiko tikrąjį receptą.

„Kepdama riešutėlius taip pat šiek tiek užtrukau, kol galiausiai man pavyko iškepti senovinius riešutėlius. Jiems galima ruošti sviestinę tešlą ir su grietine, ir su krakmolu, tačiau vis tik tikroji tešla yra be nieko. Jei norisi rudų riešutėlių, galima įdėti kakavos miltelių“, – dalijasi B. Butkutė, dažniausiai kepanti šiuos skanėstus Kalėdų ir Velykų vaišėms.

Pašnekovė pastebi ir tai, kad nors parduotuvėse dabar galima įsigyti elektrinių riešutėlių keptuvių, vis tik gražiausia forma išgaunama kepant senovinėje geležinėje – ir dydis optimalus, ir kepinių ranteliai aiškesni, gražesni.

Jei iškepusias riešutėlių puseles tenka pagramdyti, siekiant nuimti kepinio perteklių, Birutė rekomenduoja trupinių neišmesti – jie puikiai tiks riešuto įdarui.

„O jam dažniausiai renkuosi karamelizuotą pieną, galima naudoti pistacijų kremą, nutelą. Imu puselę, įdedu įdaro, įdedu „traškį“ – saldainį ar trupinius, tas puseles suglaudžiu ir jos sulimpa. Kai kurie kepėjai riešutus įdaro kondensuotu pienu, sumaišytu su sviestu. Tačiau, mano vertinimu, sviesto čia jau būtų per daug. Ar į riešutų vidų galima įberti vien saldainių dražė – tada glajumi suklijuotas riešutas barška,“, – darbo eigą pasakoja Birutė, kurios artimieji nekantriai laukia, kada per šventes galės paragauti gardžiųjų kepinių – jie niekada nenuvilia.

Renginių organizatore dirbančiai Birutei dažnai tenka bendrauti su užsieniečiais. „Žinote, jiems šie kepiniai – visiška egzotika. Jie nepaliauja stebėtis, kaip išgaunama tokia forma, kaip grybukai ar riešutėliai iškepami. Tad švenčių metu juos kepu dar ir dėl jų“, – šypsosi Birutė.

Pašnekovė dalijasi dviem riešutėlių receptais – kepamų iš medučio tešlos ir senovinių sviestinių.

Riešutėliai. Medaus torto tešla

Reikės:

2 kiaušiniai
200 g cukraus (dėjau 100g, nes įdaras ir taip saldus)
4 v. š. medaus
100 g sviesto
1 a. š. sodos (ėmiau nepilną ir su trupučiu acto nugesinau)
500 g miltų

Įdarui: karamelizuotas sutirštintas pienas Rududu

Gaminimas

* Puode ištirpiname cukrų su medumi. Dedame nugesintą sodą. Sudedame sviestą ir maišome, kol ištirps. Paliekame kambario temperatūroje atvėsti.

* Tada dedame kiaušinius, išmaišome. Įsijojame miltus. Tešla turi gautis minkšta, miltų gali ir mažiau nei 500 g prireikti.

* Įdaras karamelizuotas sutirštintas pienas Rududu. Į jį dar galima sudėti nuo riešutėlių šonų likučius, bus kaip „traškis“. Sulipdyti dvi puseles ir mėgautis.

Sviestinė tešla

Reikės:

2 kiaušiniai
100 g cukraus vanilinio cukraus
250 g minkšto sviesto
400-450 g miltų
7 g kepimo miltelių arba 1/2 a. š. sodos (nugesintos)
žiupsnelis druskos

Įdarui:
kondensuotas pienas
riešutai ar šokoladiniai saldainiai

Gaminimas

* Iš visų produktų išmaišyti tešlą. Ji turi gautis, minkšta, kad galėtų gražiai formuotis riešuto puselė ir ji nebūtų stora.

Trupinius, likusius iškepus riešutų puseles, sudėti į įdarą. Įdarui galima imti virintą kondensuotą pieną. O galima ir pistacijų kremą. Galima į įdarą įdėti lazdyno riešutą ar šokoladinį mažutį saldainuką.

* Suklijuoti dvi puseles - štai ir riešutas!

Skanaus!

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi maistas“ projekto „Iš aukso fondo“ dalis. Ankstesnį ciklo straipsnį skaitykite ČIA. Jei ir jūs norite pasidalinti receptu, kurį paveldėjote iš tėvų ar senelių, mielai lauksiu – rašykite man: [e-mail]