Kai sostinėje kavinės grasina užverti duris, žemaičiai plečia maitinimo verslą: norime, kad Plungė klestėtų

Du draugai – plungiškis Kristupas Grauslys ir telšiškis Vilius Varpučianskis – prisiminę pirmąją savo pažinties dieną teigia tuo metu nė neįtarę, jog netolimoje ateityje taps rimtais verslo partneriais, įgyvendins svajones ir Plungės mieste atidarys naują traukos objektą, sočiai ir skaniai pavalgyti kviečiantį restobarą „Meistrų pica“.

Į gimtinę sugrąžino nelaiminga meilė

Trečius metus Plungėje gyvenantis Vilius, gimtuosiuose Telšiuose baigęs vidurinę mokyklą, nutarė rinktis biomedicinos studijų kryptį Jungtinėje Karalystėje. Ramų gyvenimo būdą Žemaitijoje išmainius į triukšmingą didmiestį, Viliaus širdyje netikėtai gimė šilti jausmai žavingai merginai.

Deja, negalime papasakoti gražios ir laimingos jaunuolių meilės istorijos, kadangi santykiams nebuvo lemta tęstis. Malšindamas širdgėlą vaikinas nutarė pakeisti aplinką ir trumpam grįžti į Lietuvą, kurioje laukė būrys mylimų ir visokeriopai palaikančių šeimos narių bei draugų.

Viešnagės Telšiuose metu Vilius netikėtai susitiko su buvusiu klasės draugu, kuris Telšiuose su savo tėvais buvo įkūręs užkandinę „Šimtas laipsnių“. Po šio susitikimo Vilių ėmė kamuoti mintys, ką jis nori veikti toliau, kokia veikla užsiimti. Svarstė, gal vertėtų sugrįžti į Jungtinę Karalystę ir kibti į magistro studijas, bet kartu jautė ir didžiulį norą kažką kurti ir dirbti sau.

„Galiausiai mano svarstymai baigėsi, kai nutariau, kad neprarasiu nieko, jeigu pabandysiu kurti verslą. O užantyje turėjau kozirį, kad jeigu bus blogai ir nepavyks įgyvendinti savo planų, galėsiu bet kada susikrauti lagaminus ir grįžti atgal į Jungtinę Karalystę“, – pasakojo vaikinas.

Nėrė į verslo pasaulį

Neišsigandęs iššūkių Vilius 2020 metų gruodžio 4-ąją Plungėje atvėrė savo restobarą – „Šimtas laipsnių Plungė“, į kurį kviečia užsukti ne tik skaniai pavalgyti, bet ir pasilinksminti čia vykstančiuose renginiuose.

Įveikę karantino iššūkius ir įgiję patirties, klasiokai nusprendė atidaryti dar vieną restobarą Telšiuose ir nuo rugsėjo šiame mieste ėmė veikti restobaras „Žemaiteje“.

Įdomu tai, kad biomedicinos studijas baigęs Vilius iki tol beveik neturėjo patirties maitinimo versle. Daugiau po virtuvę teko pasisukioti tik Jungtinėje Karalystėje, kur studijų metais įsidarbino azijietiško maisto restorane ir po paskaitų pusantrų metų ruošdavo makaronus.

Nenuostabu, kad grįžus į Lietuvą ir nuo nulio pradėjus kurti savo verslą, teko patirti nemažai išbandymų, o pirmiausia – atsisveikinti su rožinėmis svajonėmis. „Pirmąjį pusmetį ėjome į visišką minusą. Tada reikėjo stipriai pasukti galvas, kaip sumokėti darbuotojams algas. Bet pasibaigus karantinui ir atėjus vasarai įvyko esminis lūžis, pradėjome dirbti su muzikiniais projektais“, – nueitą kelią apžvelgė Vilius.

Netikėta pažintis

Plungiškio Kristupo istorija kiek kitokia. Jaunas vaikinas mažais žingsneliais, bet kryptingai ir atkakliai ėjo savojo tikslo link. Pirmoji stotelė buvo Plungės verslo ir technologijų mokykla, kurioje įgijo ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir virėjo specialybę.

Pirmoji darbovietė – Plungės rajone, Kumžaičių kaime esanti kavinė „Karčiama“, vėliau teko jėgas išbandyti ir Plungėje esančio „Oginski Hotel“ restorane „Flow“.

Smalsu buvo sužinoti, kaip susikirto Viliaus ir Kristupo keliai bei kaip jiedu nutarė nerti į verslo pasaulį.

„Besimokydamas ateidavau į „Šimtas laipsnių“ papietauti, ten ir susipažinau su Viliumi. Kadangi ir pats sukausi virtuvėje, tai natūraliai mūsų diskusijos išsirutuliodavo įvairiomis kavinių, restoranų ir maisto temomis. Tada metams išvykau į Mažeikius, užėmiau vadovaujančias pareigas restorane „Arka“, bet su Viliumi visada palaikėme ryšį. Kadangi jis jau turėjo sukaupęs patirties šioje srityje, tai sėmiausi žinių iš jo, konsultavausi“, – pasakojo Kristupas.

Kada, jeigu ne dabar?

Kristupui grįžus į Plungę, netikėtai prieš akis pasimaišė skelbimas apie parduodamą piceriją. Sėdo kartu su Viliumi prie bendro stalo ir sprendė, ką daryti toliau. Drąsūs vaikinai galiausiai nutarė, kad metas kurti bendrą verslą.

Įsigijus piceriją reikėjo sugalvoti, kaip ją pavadinti. Į sąsiuvinį surašė visus į galvą šovusius variantus ir galiausiai apsistojo ties 2–3 labiausiai patikusiais. Kad nekiltų ginčų, kieno sugalvotas pavadinimas geresnis, nutarė išspręsti paprastai – tiesiog metė monetą. Taip gimė pavadinimas „Meistrų pica“, kuri plungiškiams ir miesto svečiams duris atvėrė 2023 metų lapkričio pradžioje.

„Kadangi esame dviese, savaime suprantama, skiriasi mūsų skoniai ir idėjos. Kartais būna sunku nuspręsti, kokia bus sienų spalva, kokius baldus išsirinkti ir panašiai. Bet mes tokiais atvejais turime puikią išeitį – visada metame monetą ir daugiau nekyla jokių klausimų“, – kalbėjo Kristupas.

Abu jaunuoliai sutartinai pasakojo, kad labiausiai džiaugiasi, jog turi savo artimųjų ir draugų palaikymą. Esą tai ne tik paskata nenuleisti rankų, bet ir savotiškas garantas, kad eina teisingu keliu.

Vilius prisipažino, kad iš pat pradžių, kai pranešė tėvams, jog ketina atidaryti restobarą, sulaukė iš jų skepsio. Dėl to ir pačiam buvo sunku, į paviršių lindo visos įmanomos baimės. Bet dabar tokių minčių nebėra, pamatę sūnaus sėkmę, jo tvirtą charakterį, tėvai pakeitė nuomonę ir dabar jį palaiko visapusiškai.

„Jeigu galime mes – gali ir tu“

Visiems skaitytojams, o ypač jaunimui, Kristupas ir Vilius nori palinkėti drąsos. Pasak vaikinų, kad ir kokios drąsios mintys šautų į galvą, jas įgyvendinti tikrai verta.

„Reikia atminti tik vieną dalyką: jeigu imantis naujos veiklos ir nepasiseks, tai bus savotiška pamoka, tik svarbiausia nenuleisti rankų per anksti. Nes sėkmė – lyg augalas: kiek tu jį laistysi, tręši, rūpinsies ir prižiūrėsi, tiek vaisių ir turėsi“, – įsitikinę jaunieji verslininkai.

Paklausti, ar tiek laiko praleisdami kartu draugai ir verslo partneriai nesusipyksta, vaikinai patikino šito dar nepatyrę. Esą nors tenka bendrauti kasdien, jokios trinties nejaučiantys.

„Per „Meistrų picos“ atidarymą iš savo kolektyvo mudu gavome ypatingą dovaną – butelį, kurį galima atkimšti ir įsipilti taurelę tik susipykus. Na, tai galime drąsiai pranešti, kad kol kas šis butelis dar neatkimštas“, – juokėsi Vilius ir Kristupas.