Kas blogiausia Lietuvos virtuvėje? Patalpos svarbiau už produktus, pavadinimai svarbiau už skonį. Ir tai, ką padarė Lietuvai tinkliniai restoranai. Daugiausiai įsteigti mano gimtojo miesto žmonių, kauniečių. Kurie nesupranta nieko apie maistą, nes jiems maistas yra Bernelių užeiga ir kokia Gildija, Rotušės aikštėje. Kvailos karuselės ten pat. “Salionas” kur nors pavadinime. “Metropolis” Laisvės alėjoje su sovietiniu visuomeniniu maitinimu ir vagilkomis gamybos vedėjomis mano jaunystėje, kokiais 1990 metais. Kavinė “Tulpė”, surimuokite patys. Ir “tikros itališkos picos” - buvo italai, sakė vo kaip gerai.
Aišku, Kaunas ne vienintelis skaudulys. Mano mylimoje Klaipėdoje (kur tiršta gerų restoranų: rašiau apie juos anksčiau DELFI) yra tas, reiškia, pasažas, kurio net vardo neminėsiu, kad nereikėtų keiktis. Arba ta gelda upėje, kaip ten? Urlaganas? Espumizanas? Sunku prisiminti. Ir dar būtent iš Klaipėdos juk yra tas šeimamaršis apžvalgininkas, irgi neprisimenu, kaip tiksliai. “Riebus lapinas”? Gal jūs prisimenate.
Kodėl nuėjom Klaipėdoje į piceriją “Piccolini”? Nes neprotingi. Ir nes kažkas rekomendavo. Net nenoriu žiūrėti, kas. Prie Taravos Anikės ta picerija. Aptarnavimas buvo paniškas chaosas, bet gal čia mano kaltė? Pamato Užkalnį - blaškosi. Slepiasi. Ar aš ką baisaus darau.
Reikėjo žiūrėti ir saugotis, sakau sau. Šalia tas, Viešpatie saugok, etno-tvartas. Turbūt blogumas persiduoda. Nors persidavė labiausiai čarliko atmosfera. Ar kaip ten? Kur č raide prasideda. Čeburaška? Česlovo arklidė? Čiučiundra?
Vienintelis skanus dalykas buvo bulvytės. Daugiau - kažkokie restorano virtuvei iš matymo pažįstami kūrinėliai. Tartaras pripainiotas sudėtingai ir absurdiškai su ikrais ir medaus-garstyčių padažu. Kas jums su tuo padažu vakarų Lietuvoje? Vienąsyk Nidoje su tuo padažu atneša patiekalą vietoje salotų padažo. Ką? Kodėl? “Teisingas padažas baigėsi, šito dar turėjom.” Čia kaip vietoje Benedikto sykį valgiau virtą kiaušinį su majonezu. “O tai blogai? Čia interpretacija.”
Fausta, šaltibarščių mėgėja, čia valgė blogiausius gyvenimo šaltibarščius. Kažko prikurta, pritaškyta. Suprask, nouvelle cuisine - taškom ant lėkščių. Fantazijas piešiam.
Picos - normali lietuviška vidutinybė. Bulkos tešla, perkrautos, sunkios. Neapolio? Baikit, ką jūs šnekat. Greičiau - “Lukašenkos gardžioji”. Prie Italijos jos nebuvo nė arti.
Pažiūrėkit į tuos pakapotus kalmarus. Kokia gėda. Sūris - bet koks. Turbūt toks, kuris ekonomiškai pasiteisina. Juk Lietuvoje yra gero, tinkamo, itališko sūrio. Taip. O kam jo reikia? Valgytojai juk, turbūt, neatskirs.
Kodėl nerašau, kiek kainavo? Nes nesvarbu. Dykai neimkit, neverta.
Kam reikia tokio restorano? Man tikrai ne. Gal Klaipėdos gyventojai ir uostamiesčio svečiai juo džiaugiasi? Kai kurie - gal ir taip. Taip jums ir reikia.
Viena žąsis iš penkių. Sakoma: “priešui nelinkėčiau”. Kodėl ne? Linkiu priešams ir nekentėjams. Eikit ten ir valgykit. Geriau ir nenusipelnot.
Piccolini, Sukilėlių g. 6, Klaipėda. Tel. +370 632 01111
Penktadieniais ir šeštadieniais: nuo 11:00 iki 23:00, nuo sekmadienio iki ketvirtadienio: nuo 11:00 iki 22:00