Man įtikti labai lengva: reikia gaminti tokį maistą, kokio laukia vartotojas (bet pats dar nežino, kad laukia ar ieško, vartotojui reikia pasiūlyti ir jį įtikinti), ir turėti valgiaraštyje ką nors su kiaušiniais, tiesiogine prasme. Garsūs pasaulio šefai yra sakę, ir aš esu taip mokęs ir mokau: kiaušiniai pataiso viską. Veganai gali toliau neskaityti. Žinoma, dar labai sėkmei padeda, kai man sumoka kyšį už teigiamą apžvalgą (įkainiai prasideda nuo trijų tūkstančių eurų, kuriuos imu tik grynais, nes tokias kyšio sumas gauti į banko sąskaitą nėra legalu, net amoralu).
Vieta, apie kurią pasakosiu, yra Vilniaus centre, Jasinskio gatvėje, naujo gyvenamojo namo pirmajame aukšte. Kieme kažkokia keista metalinė skulptūra, kurią apžiūrėjau ir likau jai abejingas. Man asmeniškai labiau patinka Neries krantinės vamzdis, bet ką aš žinau, čia tik mano nuomonė. Skulptūra – ne koldūnai, negali visiems patikti.
Viduje, kai ateinu, pilna žmonių. Gaunam staliuką, bet vieną iš paskutinių laisvų. Aplink daugybė pusryčiaujančių žmonių. Vilniuje pagaliau atsirado mada pusryčiauti ne namie (vis dar dažniau žmonės valgo brančus, tai yra, vėlyvuosius pusryčius, kurie dažniausiai būna savaitgaliais), ir ačiū Dievui, nes tai yra vis panašiau į Ameriką, mano antrąją Tėvynę ir pirmuosius namus. Kaip myliu Ameriką, negaliu. Lietuva turi būti visa kaip Amerika, tik gali būti daugiau cepelinų ir šaltibarščių.
Restorano pavadinimas – puikus. Angliškai „daily poison“ reiškia kasdienius nuodus, tai yra, tai, ką valgai ir kuo mėgaujiesi kiekvieną dieną. Čia toks išsireiškimas. Žmogus, bare perkantis savo bičiuliui gėrimą, klausia: „What‘s your poison?“. Tai yra, kuo tu nuodysiesi šiandien? Man patinka toks žodžių žaismas.
Tai ir yra pusryčių ir brančų restoranas. Čia nebūna vakarienės.
Užsisakyti galima keliais būdais – yra planšetė su paveiksliukais (XXI amžius visgi, ar ne?), yra spausdinti senamadiški meniu ant popieriaus, galima net ir su barmenu pakalbėti, ir jis viską paaiškins apie košes ir kiaušinienes.
Man patinka valgiaraštis, kuriame viskas aišku. Čia niekas nešoka aukščiau bambos – valgiaraštis didelis, bet iš esmės, tai yra klasikinių pusryčių sudėtinių dalių variantai, ir, kaip pamatėme, čia viskas paprastai ir patikimai padaryta. Geriems pusryčiams nereikia genialios virtuvės ir šefo su žvaigždėmis ant pečių. Tiesiog reikia gaminti skaniai.
Pasiimame omletą su sūriu (4,60 EUR) ir plaktos kiaušinienės su šonine (3,90 EUR), prie kurių galima prisidėti priedų – šoninės, dešrelių, grybukų. Tai nėra amerikietiškas variantas, kur gauni ne tik savo kiaušinienę ir omletą su priedais, ir dar su bulvėmis ir skrebučiais ir sviestu ir uogiene už kokius penkiolika dolerių, tai yra lietuviškas variantas, kuris yra net geresnis. Bėda su amerikietiška tvarka yra tokia, kad čia, Amerikoje, gauni daugiau, negu gali suvalgyti (nebent būtum išskirtinai brangiame pusryčių restorane, kur valgo išprotėję dėl sveikatos žmonės), ir kai porcija nežmoniškai didelė, turi palikti daug ant lėkštės arba pasidaryti toks storas, kad paskui tave rodo per televiziją, kad visus pagąsdintų. O palikinėti ant lėkštės man vis dar nesmagu, nes esu lietuvių kilmės, reiškia, širdyje valstietis, ir man nepatinka išmetinėti maistą. Šiuo atveju Lietuva laimi.
Ir omletas, ir plakti kiaušiniai yra paprasti, kaip namie daryti, ir absoliučiai nenuvilia. Kas tikrai pradžiugino, tai dešrelės, keptos ant grilio. Tai dar ne amerikietiškos pusrytinės dešrelės, ir ne itališkos kiaulienos dešrelės su pankolio sėklomis (kada nors net ir tų atsiras Lietuvoje, pamatysite), bet tai pirmas kartas, kai Lietuvoje galima rasti tokių panašių į Amerikoje valgomas pusryčių dešrelių. Aš čia grįšiu vien dėl jų.
Dar paimam spirulinos dumblių dubenėlį su riešutais (5,50 EUR), ir čia yra tikras sveikuolių ir hipsterių maistas, tegu juos laimina Dievas, bet geriau aš valgysiu ką nors kitą. Pasijutau, kaip kur nors San Francisko pietiniame priemiestyje, kur visi su barzdom ir megztomis kepuraitėmis ir tatuiruotėmis, kuriose vietnamiečių kalba parašyta kas nors labai išmintingo. Aš visgi pabūsiu tas senosios kartos žmogus, kuris pusryčiauja kiaušiniais, šonine ir dešrele.
Dviese sumokėjome 20,30 EUR (kortele) ir palikome arbatpinigių (grynais). Kaina irgi ne amerikietiška: Amerikoje dviese pietaujama už kokius penkiasdešimt dolerių (žinoma, jeigu neini į tinklinę vietą vieno pusrytinio burgerio ir kavos, nes tada gali dviese apsieiti ir dešimčia dolerių, ir jeigu restorane neužsisakai kiaušinienės su krabais ir jūrų gėrybėmis ir dar kokio nors pusrytinio kokteilio, nes tada gali dviese išleisti ir šimtą).
Tai yra pirmoji vieta Lietuvoje, sukurta specialiai pusryčiams arba brančams. Ji atneša į Lietuvą naują kultūrą, veda mus ten, kur mes norime būti (51-oji JAV valstija), ir daro tai patraukliai ir draugiškai. Už dvidešimt eurų nusipirkau sau dar vieną Tėvynę – tiesiog Vilniaus centre. Už tai – aplodismentai ir penkios žąsys iš penkių. Galiu kelti žvaigždėtai-dryžuotą vėliavą.
Daily poison, J.Jasinskio g. 14A-101, Vilnius. Tel. +370 673 39404. Facebook profilis: https://www.facebook.com/dailypoison/
Nuo pirmadienio iki penktadienio – nuo 07:30 iki 17:00, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10:00 iki 16:00.