Tada atsiliepiau teigiamai (dar anais laikais nerašiau DELFI, taip seniai visa tai buvo, Lietuvoje buvo atsiskaitoma litais). Man viskas ten patiko, cepelinus mėgstu (pats kaip cepelinas), ir pagaminti jie buvo puikiai.
Paskui mano treneris, draugas ir mokytojas Andrius Pauliukevičius, kuris yra iš Ignalinos ir yra vienas žinomiausių žmonių iš Aukštaitijos visame pasaulyje, man pasakojo – sako, šeimininkas pyko ant tavęs, nes užgriuvo lankytojai. Pyko, žinoma, gerąja prasme. Apskritai, jis nemėgsta krūvio piko ir nelaukia lankytojų, kurie atvažiuoja autobusais, nes nori svečius aptarnauti žmoniškai.
Papasakojo mums su žinomu Rokiškiu Rabinovičiumi (daug su juo kartu keliaujame ir filmuojame, ruošdamiesi savo elitiniams susitikimams su žiūrovais Vilniuje, apie kuriuos būsite informuoti papildomai, taigi ir maitinamės kartu), kad jo verslas buvo sėkminga konversija iš morkų sulčių spaudimo idėjos: kai morkos prarado komercinį patrauklumą, tos pačios įrangos pagalba prasidėjo cepelinai ir ligi šiol jie nesustoja.
Visi, kas vertina cepelinus, nuo Užkalnio iki prezidentės Dalios Grybauskaitės, buvo šioje cepelinų šventovėje, juo labiau kad netoliese yra super-turtingų ir elitinių lietuvių pamėgta Labanoro giria, kur čilina elitas, ir elitui irgi reikia valgyti. Jei ten dar nesilankėte, pagalvokite, ką darote su savo gyvenimu.
Cepelinai (porcija iš dviejų kleckų kainuoja 12 EUR) buvo fantastiniai ir labai tradiciniai, iš politiškai nekorektiškų laikų, kai lietuvis mėgsta valgyti daug, sočiai ir su spirgais. Du dalykai: geras nusunkimas ir nuvarvinimas, išimant iš puodo (paprastu kiaurasamčiu, man pasakė šeimininkė virtuvėje) ir daug, daug puikių riebių spirgų. Apie dietines pramogas čia nekalbama, o ir nereikia: cepelinai yra toks patiekalas, kuris sumanytas būtent tam, kad galėtų patikrinti jūsų širdies ir kraujagyslių sistemos gyvybingumą. Gyvenkite, sportuokite ir judėkite taip, kad galėtumėt paskui kirsti cepelinus be jokių rūpesčių. Penki tūkstančiai kalorijų per dieną yra ne bėda, jei sudeginate šešis tūkstančius. Dietologo patarimas: norite pagulėti pavalgę – pagulėkite. Klausykite, ką jums sako jūsų kūnas. Mano kūnas prašė grietinės.
Cepelinai su varške yra gardinti ne mėta, bet pelėtrūnais, ir man tas variantas patiko, stipri žolelė duoda gerą ciongą, pasijunta. Cepelinuose su mėsa – puikios kokybės įdaras, toks, kokį aš mėgstu, vertinu ir kurį kartais sapnuoju naktimis.
Dar prieš cepelinus įsimetėme sriubyčių: Rokiškis valgė šaltibarščius (sakė, vidutiniškai rūgštūs ir vidutinio tirštumo, tik pažymėjo neradęs kiaušinio), o aš lapnojau kopūstienę. Kaip taip atsitiko, kad pamėgau kopūstus? Matyt, amžius daro savo.
Nežiūrėkite, kad meniu 81 euras: tiesiog mano bičiulis dar užsisakė bulvinių blynų su mėsa į namus, ir jie karšti atkeliavo, nes turiu automobilyje specialią termo-dėžę, geresnę už tas, kuriomis jums maistą atveža kujeriai. Jei kas susiję su maistu, tai mano ūkyje apie tai pagalvota.
Aišku, penkios žąsys iš penkių. Grįšiu ir vėl, norėsiu paragauti bulvinių vėdarų ir gal ir bulvinių blynų. Lietuviškas maistas yra puiku, ypač jei gaminamas su meile, ir jei jį gamina žmonės, kurie supranta, kaip turi veikti restoranas.
Cepelinų gryčia, Siesarties g. 11, Juočių kaimas, Molėtų rajonas. Tel. +370 614 74671.
Tinklalapis: https://www.infomoletai.lt/maitinimas/cepelinu-grycia
Darbo laiką sužinokite pasiskambinę.
