Nežinau, ar kas dar šalyje tiek turėjo kūrybinių komandiruočių, kiek jūsų mėgstamiausias autorius ir restoranų kritikas. Man Nidos reikia ir dėl dvasinės pilnatvės, ir dėl įkvėpimo, o nuo sausio man ji būtina, nes mano šuniukas nėra didelis Vilniaus mėgėjas. Dabar, po mokslo metų pradžios, aš jam ypač pritariu. Miesto dienos, maratonai, isteriškos mamulės, nesilaikančios kelių eismo taisyklių, nes kai vežioja savo atžalyną, joms protas persijungia į kitokį režimą. Nuo visko šito gera pasislėpti Kuršių Nerijoje, kur nebūna maratonų ir kur didžiausias kamštis gali būti prekybos centre, prie kasos, kai pavojingai artėja aštunta valanda vakaro.

Jau esu sakęs, kokia yra amžinoji Nidos restoranų problema. Tai pavadinčiau grynu lietuvišku absurdu: po Žolinės restoranai pradeda užsidarinėti, nes bijo, kad gali sumažėti svečių ir jiems neapsimokės ten būti.

Tada svečių, žinoma, sumažėja, nes nėra geras jausmas, kai beveik viskas uždaryta, o į Nidą atvykstantys žmonės yra ne tokie, kurie nori būti kažkur, kur jų nelaukia. Mat Nidoje lankosi tie, kas iš esmės nesidomi kainomis ir nori tik gero jausmo (čia renkasi geriausia Lietuvos dalis, kaip jau esu rašęs šiame mielame straipsnyje apie trobelę Nidoje už du milijonus. Kai žmonės neatvažiuoja, tai restoranininkai sako, kad, matote, žmonių nėra. Žmonių nėra, nes jūs užsidarėte.

Šis dalykas gerėja. Yra daugiau vietų, kur gali nusipirkti normalios tarptautinės kavos kartono indelyje, ir restoranai taip greitai neužsidarinėja.

Užkalnis valgo Nidoje

Buvo labai geras jausmas Taikos gatvėje (čia ta, kuri veda link trečiojo įvažiavimo), radus lemputėmis padabintą takų (tacos) restoraną – ir ten buvo daug lankytojų. Vieta vadinasi „Sangrita“, ir ten duoda tacos ir nachos (načų). Tacos yra lietuviško hipsterinio elito maistas, ir tai dar vienas požymis, kad Lietuva pamažu virsta ta Amerika, apie kurią aš vis prisimenu, svajoju ir kurią myliu.

Savaitę anksčiau buvau irgi atvažiavęs į Nidą, ir man patarė aplankyti kioskelį prieplaukoje (taip ir vadinasi – „Kioskelis“), ir ten valgiau geriausią žuvį su bulvėmis (fish and chips) už Anglijos ribų, ir jie taip pat turėjo puikių tacos.

„Sangritoje“ paprastas amerikiečių ir meksikiečių maistas buvo neįtikėtinai patrauklus, spalvingas, kvepiantis. Ten jie yra ir su krevetėmis, ir su kiauliena (al pastor), ir su jautiena (birria) – čia tie, kuriuos aš ragavau. Porcija – apie dešimt eurų. Jie nestabdo ir netaupo, kraudami sudėtines dalis gausiai, ir tacos – didžiuliai, kokius mėgsta žmogus su geru apetitu.

Užkalnis valgo Nidoje

Kadangi norėjau paragauti visko, dar užsisakiau načų su vištiena, ir ten buvo prikrauta visko – ir gvakamolė, ir itališka minkšta ir aštri dešra nduja, ir sūris, ir žolės (porcija dalinimuisi, 14 EUR).

Hipsteriai ir elitas mėgsta žodį „vaibas“, aš sakyčiau, atmosfera, ir tas jausmas nuostabiai tinka prie Nidos. Aš vertinu restoranus pagal tai, kaip jie mane verčia jaustis, ir Nidoje aš turiu labai daug prisiminimų, sukauptų per beveik penkiasdešimt metų – ten važinėjau visą gyvenimą, nuo vaikystės, kai mane atsiveždavo ten tėvai, jaunystėje važinėjau ten noriai ir gausiai, kai tik užsidirbdavau pakankamai pinigų, o paskui, kai gyvenau Britanijoje, grįždavau ten per atostogas vasarą, o kartais ir žiemą. Ir tai, ką aš randu ten, visada turi rezonuoti su mano geriausiais prisiminimais. Šviesos, saulėlydžiai, medžiai, vėjas, smėlis ant sportbačių, pušų spygliai ir kankorėžiai.

Nedaug kas prisimena, bet prieš septyniolika metų mano maisto apžvalgos, „Laukinės Žąsys“, prasidėjo būtent Nidoje, kai ten atostogavau, ir mano vyresnioji dukra dainavo dainą iš „Muzikos garsų“ apie laukines žąsis, kurios skrenda su mėnuliu ant sparnų (wild geese that fly with the Moon on their wings). Parašiau kelis straipsnius apie restoranus ten ir pamačiau, kad juos žmonės skaito taip, lyg būčiau populiariausias autorius šalyje. Nuo to laiko negalėjau sustoti.

Užkalnis valgo Nidoje

„Sangrita“ gauna penkias žąsis iš penkių. Norėsiu ten grįžti.

„Sangrita“ Nida, Taikos g. 32A, Nida, Neringa. Tel: +370 659 84444.

Instagram: sangrita.nida

Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio – nuo 19:00 iki 02:00. Kai vėl atšils orai ir atvažiuos poilsiautojai, tikėtina, kad dirbs kasdien.