Per tą laiką šefas Rodrigo Canela (jį matote nuotraukose) tapo mano draugu, su kuriuo esame kalbėję daug apie ką, susirašinėję ir verkę vienas kitam ant peties. Tačiau visada susimoku, nes toks ir turi būti bendravimas su draugais: neprašai nuolaidėlės ar nemokamų prekių ar paslaugų, kaip tik atvirkščiai, draugus palaikai pirkdamas iš jų. Man tai yra labai svarbu.

Ir ši apžvalga draugystės nepaveikta. Visada rašau ką galvoju, sakau tai, kas man patinka, ir nepaisau pasekmių. Esu šaunuolis, nors gal daugelis apie mane galvoja ir kiek kitaip.

Agave yra meksikiečių restoranas, ir nors jis gali gaminti daug įprastinių patiekalų, kuriuos rasite kur nors Vakarų Europoje arba JAV vadinamuose “Tex Mex” restoranuose (Teksaso ir amerikonizuotos meksikietiškos virtuvės), čia yra kitas lygis, jei galite pasitikėti šefu ir daryti taip, kaip darau aš: visada prašau, kad Rodrigo atneštų tai, kas patinka jam. Šefas yra kilęs iš Meksikos įlankos regiono, tai - pakrantės maistas, todėl visada pabrėžtinai daug žuvies ir jūros gėrybių.

Pažiūrėkite į tuos juodųjų tortilijų taco su aštuonkoju, marinuotu per naktį: viskas labai švelnu, pavasariška (o gal net vasariška), gvakamolė šiuo atveju yra beveik skysta, nors ant stalo yra ir stambaus kapojimo (yra du stiliai, kiekvienam sava vieta: creamy guacamole ir chunky guacamole), ir dar galima užsidėti namų gamybos keturių paprikų padažo.

Viena savybė, kurią nuolatos pabrėžia šiame restorane: net ir pačių aitriausių pipirų padažai neturi šokiruoti aštrumu (pavyzdžiui, štai tas oranžinis padažas prie nuostabaus tuno, stangraus, kaip undinės apvalumai - jis tik atrodo, lyg būtų gamintas iš morkų ir moliūgo, iš tiesų ten habanerai, kosminio stiprumo paprikos, kurių galima šiandien nusipirkti Lietuvoje geresnėse parduotuvėse), o žuvis neturi būti užgožta prieskoniais.

Tacos su jautienos liežuviu, pateiktu ne taip, kaip Lietuvoje įprasta (ne su krienais ir majonezu), bet ypatingai marinuotu kelias valandas ir supjaustytu lazdelėmis - prie šito tinka keturių paprikų padažas, kurį jums patars panaudoti pagal skonį. Aš gyvenime nemėgau liežuvio: iki šiandien. Net po devynerių metų Rodrigo sugeba mane stebinti.

Gaivus, vėl vasariškas ir žalia mėsa alsuojantis buvo meksikietiškas tartaras (salpicon de res). Prieskoniais mėsa vos vos paliesta, ir tiek. Net meksikietiško sūrio vos trupinėliai - tai nė iš tolo nepanašu į tuos lietuviškos virtuvės patiekalus, kur viskas aptarkuota burokine tarka storu fermentinio sūrio sluoksniu. Dar viena savybė: jeigu kažką galima padėti šalia ir leisti pačiam svečiui pasikoreguoti, tai ir bus taip padaryta. Šefas padaro savo darbą, bet toliau jūs reguliuojatės dalykus pagal save.

Pagrindinis patiekalas buvo alambre - auksinės namų kepimo tortilijos, su meksikietiško stiliaus ryžiais, pupelių mase (refried beans), gvakamole ir asorti: krevetės, jautiena, vištiena. Jau vos begalėjau valgyti, sproginėjau, bet negalėjau sustoti. Žinote, kodėl meksikietiški ryžiai tokie birūs ir tokie nepasotinamai skanūs? Juos iš pradžių šiek tiek apkepa, apskrudina, ir tik paskui verda: ir ne vandenyje, bet pačių gamintame sultinyje. Jie yra kaip narkotikas.

Žinoma, persivalgiau, žinoma, penkios žąsys iš penkių, ir žinoma, eikite tenai. Beje, sako, jie turi Užkalnio meniu (iš kurio aš negaunu jokios naudos, tik šlovę, o jūs negaunate nuolaidos) - tiesiog jums neša valgyti tai, ką mėgstu aš. Manote, nėra daug žmonių Lietuvoje, kurie nori būti, kaip Užkalnis? Daugiau, negu jūs įsivaizduojate, kad ir kaip keistai tai skambėtų tiems, kas mane vertina skeptiškai.

Valgiau vienas, sumokėjau 93 EUR ir dešimt eurų arbatpinigių (ir jūs palikinėkite ne mažiau), nealkoholiniu kokteiliu taurėje su kaukole mane pavaišino, kaip ir karštu šokoladu su lašeliu mezcalio, kuris yra ne tam, kad paverstų gėrimą alkoholiniu, o tam, kad duotų jam lengvą subtilų cinkelį, kibirkštį, kaip ir tie aitrieji pipirai. Šis maistas yra visas apie kibirkštis ir apie mažus stebuklus ir neeilinę nuostabą iš kiekvieno patiekalo, ir begalinę meilę maistui ir svečiams.

Ne veltui jie įsikūrę Kauno Rotušės aikštėje, visiškai netoli Katedros, kur mane daugiau nei prieš penkiasdešimt metų pakrikštijo, kaip mažą guvų Andriuką. Žinojo, matyt, jau tada, kad mano garbei po keturių dešimtmečių ten atsidarys geriausias Lietuvos restoranas.

Agave, Rotušės aikštė 3, Kaunas. Tel. +370 616 98 496.

Sekmadieniais nuo vidurdienio iki 20:00. Nuo antradienio iki ketvirtadienio - nuo vidurdienio iki 22:00. Penktadieniais ir šeštadieniais - nuo vidurdienio iki vidurnakčio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)