Lietuvoje menkai įsitvirtinusi daržovė itin naudinga širdies ir kepenų sveikatai – paaiškino, kodėl jos taip geidžia italų moterys

Gurmanų itin mėgstamų artišokų sezonas eina į pabaigą – jais mėgaujamasi nuo lapkričio iki gegužės pradžios. Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje itin populiari daržovė pas mus vertinama mažiau. O be reikalo. Kaip pasakoja Italijoje gyvenanti žurnalistė Jurga Jurkevičienė, artišoko naudingosios savybės buvo žinomos dar senovės romėnams, radusiems būdą, kaip gydyti žarnyno negalavimus. Šių dienų medicina ištyrė, kad artišokas padeda gydant aterosklerozę, mažina cholesterolį ir turi niekur kitur neaptinkamos sudėtinės dalies, gebančios atkurti net pažeistas kepenų ląsteles. J. Jurkevičienė atskleidžia ir tai, dėl kokių artišokų savybių italų moterys dievina juos valgyti.

Pastebėjo ir skonines, ir gydančias savybes

Pasakojama , kad XV amžiuje kunigaikštienė Katerina Mediči būdama Paryžiuje prisiskynė artišokų ir kaip gėles pamerkė į vazą. Po kelių dienų pro šalį ėjęs virtuvės šefas jau norėjo išmesti leipti pradėjusius artišokus, tačiau pajuto malonų jų aromatą. Nulupęs paragavo ir suprato, kad tai yra valgoma daržovė – kaip cukinija ar baklažanas.

Lietuvius su artišokais supažindino Bona Sforca, atvežusi artišokų Žygimantui Senajam. Radviloms taip patiko naujasis skonis, kad norėdami turėti jų šviežių siųsdavo žygūnus į Italiją, iš kur jie per 2 paras atgabendavo pageidaujamų daržovių.

O dar senovės egiptiečiai pastebėjo, kad artišokas gali būti labai naudingas organizmui. Jie iš džiovintų artišokų lapų virdavo arbatą, kuri padėdavo nuo pilvo, skrandžio ir žarnyno skausmų. Sako, ir dabar medikai rekomenduoja neišmesti artišoko lapų, o pasiruošti iš jų žalią, kone turkio spalvos arbatą, kurią reikia gerti ryte prieš valgį – puikiai valo kepenis.