Mūsų atmintis – patirties registras. Rašytoja Virginia Woolf yra sakiusi „praeitis yra graži, nes mes niekada pilnai nesuvokiame emocijos jos išgyvenimo metu. Ji atsiskleidžia vėliau, nes mes geriausiai išjaučiame visas dabar patiriamas emocijas tik ateity.“
Daugelis mūsų gerų ir ne tokių gerų išgyvenimų yra būsimoji atmintis. Joje kapstomės, kai liūdna, joje atrandame norimas akimirkas, kuomet kadaise nustebome, atradome, supratome, jautėme prasmę ar pasijautėme laimingi. Kiekvienam iš mūsų laimė gali reikšti skirtingus dalykus. Mes ir nebūname visą laiką laimingi, net ir kelionėse neturime nuolat išgyventi Stendalio sindromą alpėjant dėl aplinkos, paveldo ir architektūros grožio. Kelionėse visgi visada galime rasti kažką, kas sustiprina gyvenimo prasmės ir laimės pojūtį. Pandemijos metu kelionės už Lietuvos ribų yra arba neįmanomos, arba su aibe suvaržymų, tačiau kelionės atgalios laike visada įmanomos prisiminimuose. Mes peržiūrime nuotraukas, įrašus, aptariam su artimaisiais linksmus, juokingus, gerai pasibaigusius nuotykius ar tiesiog įdomius epizodus. Kelionės, susijusios su artimais žmonėmis, gera nuotaika, geru vynu ir maistu – būsimų mielų prisiminimų garantija. Dabar, kai uždaryti muziejai, galerijos, restoranai, kavinės ir apsunkintos kelionės, galima pakeliauti prisiminimais.
Nors alkoholio reklama, remiantis įstatymu Lietuvoje, yra draudžiama, visgi niekas negali uždrausti informacijos apie keliones, kuriose gauname naujas patirtis. Madingas istorikas Yuval Noah Harari savo knygose kritikuoja šiuolaikinę visuomenę, kuri orientuota į vartotojiškumą ir naujų potyrių paieškas, bet, alio, Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzės“ klausytojai rinkosi trylika vakarų paklausyti apie jo keliones ir patirtus nuotykius. Argi knygų skaitymas nėra savotiškos kelionės?
Vyno ir maisto kritikai bei žurnalistai yra įdomi liaudis. Jie ir jos yra smalsūs, klausinėjantys, abejojantys, ragaujantys ir, svarbiausia, norintys pasidalinti naujomis žiniomis ir padėti atrasti, planuoti ir net svajoti. Vyno kritikams tenka ne tik degustuoti vynus ir juos aprašinėti, bet ir lankytis įvairiuose vyno kraštuose, susipažįstant su vietos vynais ir gastronomija. Draugai žaismingai priekaištauja dėl „sunkios kelionės“, kurioje nuolat degustuojamas vynas ir ragaujami (net ir gaminami) to krašto patiekalai. Vyno pasaulis įvairus – kur besi pirštu žemėlapin, atrasi kažką įdomaus, nepatirto ir intriguojančio. Ypač viskuo turtingoje Italijoje – joje ir atsirado psichologinis Stendalio sindromas.
Italija – viena seniausių ir daugiausia pasaulyje vyno pagaminančių šalių. Etruskų, graikų, romėnų vynai Italijos teritorijoje buvo žinomi prieš kelis tūkstančius metų. Iš virš 700 000 ha vynuogynų apie 48 milijonus hektolitrų vyno šios šalies vyndariai pateikia kasmet rinkai. Tai užima beveik penktadalį viso pasaulio vynų. Italijoje vyno suvartojama vidutiniškai 42 litrus per metus (penkta vieta pasaulyje) – žinoma, vietiniams noriai padeda turistai. Italija padalinta į 20 administracinių regionų, kurių kiekviename yra gaminamas skirtingo stiliaus ir dažniausiai skirtingų vynuogių vynas. Pernelyg nesileidžiant į ginčus, dažniausiai dėmesio sulaukia Venetas, Toskana ir Pjemontas. Būtent pastarajame ir teko viešėti su gausia žurnalistų iš viso pasaulio delegacija. Pjemontą vyno gerbėjai labiausiai žino dėl sunkių, subtilių ir ilgaamžių Barolo DOCG ir Barbaresco DOCG vynų rūšių. Tačiau jame, tarp kitų vynų, yra ir verti dėmesio Asti (Asti bei Moscato d‘Asti) DOCG, Brachetto d‘Acqui DOCG ir Barbera d‘Asti DOCG vynų rūšys. Priminsiu, jog Italijoje yra 74 aukščiausios vyno gamybos kokybės kontrolės DOCG (Denominazione di Origine Controllata e Garantita) vynų regionai – iš jų 17 yra Pjemonte. Tokiuose regionuose vyriausybė nustato vynuogių, derlingumo, alkoholio kiekio ir kitus kriterijus, kurių vyndariai turi griežtai laikytis, norėdami atitikti regiono vynų charakteristikas be tradicijas.
Asti DOCG vynuogynai driekiasi Asti, Cuneo ir Alessandria provincijose, Italijos šiaurės rytuose. Aplink Alba ir Asti miestus yra išsidėstę beveik 10 000 ha vynuogynų kalvose Alpių papėdėje ir netoli jūros. Vynuogynuose dominuoja smėlio, klintmolio, kalkakmenio dirvožemiai. Čia yra ne tik ką paragauti, bet ir kur akis paganyti – šalia esanti Langhe Roero Monferrato provincija 2014 m. buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą.
Enologinė Italijos istorija gimė būtent Pjemonte. Eksperimentavimas su modernia vyno gamyba bei prekyba prasidėjo XIX a. Karališkoji Savojos šeima rėmė vyndarystę. Pirmasis Italijos putojantis vynas buvo pagamintas būtent Asti procinvijoje 1865 m. Čia Federico Martinotti 1895 m. išrado vėliau pavadintą Charmat metodą, kai antrinė putojančio vyno rūšių fermentacija vyksta ne buteliuose, o didelėse plieninėse talpose. Netgi pirmasis vyno kongresas Italijoje įvyko Turine 1875 m. ir pirmasis vynų gamintojų konsorciumas susikūrė Asti mieste 1932 m.
Asti vyno provinciją galima apibrėžti taip: viena vynuogė, viena teritorija ir trys vynai. Vienintelė vynuogių veislė yra moscato bianco. Tai stipriausio kvapo vynuogė pasaulyje. Iš jos daromi Moscato d‘Asti DOCG – vyno rūšis pasižymintis vaisių, gėlių ir šalavijo kvapais ir saldžiu skoniu. Vynuogės švelniai spaudžiamos, o visa misa atšaldoma iki nulio laipsnių fermentacijos sustabdymui. Antrinės fermentacijos nėra ir gaunamas putojantis saldus vynas su 4,5-6,5% alkoholio ir nemažai likutinio cukraus vyne. Kita vyno rūšis, Asti Dolce DOCG, kvepia liepomis, akacijomis, gėlėmis ir pasižymi šiek tiek mažiau saldžiu skoniu. Alkoholis tokiame vyne pasiekia 6-7%. Galiausiai Asti Seco DOCG rūšis, pristatyta 2017 metais, yra „sausiausia“ versija su tik 17 gramų likutinio cukraus litre ir apie 11% alkoholio. Tokio vyno rūšies kvape vyrauja gėlės, akacijos, liepų žiedai, o skonis švarus dėl tos pačios vynuogės. Žema fermentavimo temperatūra ir slėgio talpos padeda išlaikyti vyno kvapą. Asti DOCG regione apie 4000 gamintojų, per metus pagaminama 90 milijonų vyno rūšių butelių (55 mln – Asti DOCG ir 35 mln – Moscato d‘Asti DOCG), kurie eksportuojami į 170 šalių. Pagrindinės rinkos – JAV, Italija, Vokietija. 1932 m. įkurto konsorciumo laboratorija teikia gamintojams techninę ekspertizę ir padeda nustatyti optimalų moscato bianco vynuogių prinokimą derliaus nuėmimui.
Susipažinti, kaip minėta, su Asti vynų rūšimis Albon atvyko gausi tarptautinė žurnalistų, besispecializuojančių vyne ir maiste, delegacija. Kelionės pradžia Alboje prasidėjo ...ore kvepiančiu šokoladu. Čarlis ir Šokolado fabrikas? Beveik. Gidas paaiškino, kad priešais viešbutį yra Ferrero Rocher fabrikas, kuriame gaminama smaližių dievinami Rocher saldainiai bei Nutella. Jei, patikslino gidas, oras kvepia mėtomis, tą dieną gamyklos konvejeriais rieda... tic-tac ledinukai. Kitą dieną pradedame Gancia Canelli pilaitėje, kurioje žurnalistams paskaitą apie Asti DOCG vynus skaitė garsiausios pasaulyje vyno kritikės Jancis Robinson komandos narys Walter Speller, konsorciumo laboratorijos atstovas Guido Bezzo bei somelje Martina Doglio Cotto. Po to, niekas neatsisakė vienos Michelin žvaigždės S. Marco restorano organizuotų lengvų pietų. Na, gerai, jie nebuvo lengvi, nes nešini nuolat papildomomis taurėmis prie spaghetti su šviežiai tarkuotais trumais nusidriekė eilės antrai (ir trečiai) porcijai.
Baltieji trumai (tuber magnatum), dar kartais vadinami triufeliais – Pjemonto gurmaniškoji įžymybė. Šie itin kvapnūs grybai, kuriems, jei tikite, priskiriamos ir afrodiziakų savybės, auga 10-20 cm gylyje netoli ąžuolų, kaštonų ar beržų. Tradiciškai įsivaizduojame, jog specialiai treniruotos kiaulės padeda surasti šiuos grybus, tačiau, kaip sako jų ieškotojai, vadinami trifalao, pabandykite įkelti ar įvilioti kiaulę į automobilį – savo noru ji nekeliauja. O antai trumų radimui treniruoti šunys su malonumu keliauja į paieškas. Baltieji trumai noksta vėlyvą rudenį ir jų ieškotojai dažniausiai iškasa grybus naktimis, jog niekas nežinotų slaptų vietų. Šie grybai yra brangiausi pasaulyje: juodųjų triufelių kilogramas kainuoja apie 3200 USD, o baltųjų – apie 7500 USD. Patys grybai yra kumščio dydžio ir atrodo kaip tarsi raganų burtų sukurti gumbai, tačiau jų specifinis garstyčias, brandintą sūrį, muskusą, žemę primenantis kvapnumas yra smagurių skanėstų sąraše. Jie vadinami virtuvės deimantais. Truputėlis pridėtų trumų tiesiog pakelia patiekalą į kitą lygį. Pjemonte trumai tarkuojami ant kiaušinienės, risotto, pelenta, veršienos carpaccio ir tartare. Vyno ir maisto žurnalistai kelionės metu ragavo įvairius Pjemonto patiekalus, įskaitant baltuosius trumus.
Norint geriau suprasti vyno ir maisto dermę, reikia ne tik ragauti bet ir ...gaminti. Tarptautinėje Italijos Virtuvės mokykloje (www.icif.com), tenka ir kulinarijos meno besimokančius tautiečius sutikti, ir patiems gaminti. Vadovaujami virtuvės šefo, žurnalistai gamina risotto su raudonuoju vynu ir žalia dešra bei verdančiame vandenyje įmuštus kiaušinius su grybais sūrio padaže. Kitiems teko desertų ruošimas. Po maisto gaminimo sesijos – pagamintų patiekalų derinimas su Asti regiono vyno rūšimis. Maisto ir vyno kritikų paruoštų patiekalų bei vyno būtų užtekę net ir Gargantiua su Pantagriueliu.
Nors bičiuliai draugiškai traukia per dantį, jog tokios kelionės yra tvarus lėbavimas, tiesa ta, jog vyno ir maisto gausa garantuota, tačiau tokiose kelionėse valandų valandos praleidžiamos degustacinėse salėse ir susitikimuose su vyndariais, profesionaliai degustuojant, t.y. palaikant vyno gurkšnelį burnoje ir jį išspjaunant, aprašant vyno sukeltus įspūdžius. Tai trunka diena po dienos.
Vienas iš įdomesnių Pjemonto regiono vyno rūšių yra Brachetto d‘Acqui DOCG. Brachetto d‘Acqui DOCG spaudžiamas 1200 hektarų plote, esančiame Aukštutiniame Monferrato aplink Acqui Terme. Apie 750 vynuogių augintojų išaugina vynuogių, iš kurių pagaminama apie 4.2 mln. butelių vyno kasmet. Saldus ir intensyvaus kvapo Brachetto vynuogių vyno rūšis žinoma nuo senovės Romos patricijų laikų kaip vinum acquens. Pasak legendos, romėnų imperatoriai Julius Cezaris ir Markas Antonijus dovanoję šio vyno Egipto karalienei Kleopatrai. Alpių papėdėje esantys vynuogynai išgyvena atšiaurias žiemas, karštas vasaras bei švelnius rudenis bei pavasarius. Toks mikroklimatas ir jūrų nuosėdų, kalkakmenio, smėlio dirvožemis subrandina vynuogėse reikiamą cukraus ir kvapą formuojančių medžiagų kiekį. Tiek vynuogynai, tiek šis vynas kvepia rožėmis ir braškėmis. Brachetto d‘Acqui DOCG vyno rūšis būna tamsiai rožinės spalvos, (lengvai) putojanti, pakankamai saldi, aromatinga ir pasižyminti nedideliu alkoholio kiekiu (5-6%). Savo stiliumi ji panašus į Moscato d‘Asti ir Lambrusco vyno rūšis. Tinkamiausia temperatūra tokiam vynui vartoti yra 8-10 Celsijaus laipsnių. Patys italai (ir turistai) suvartoja 60% šio vyno rūšies, amerikiečiai savo namuose ir restoranuose – 30%.
Lankantis šiame regione negalima nepaminėti raudonųjų, gaminamų iš Barbera vynuogių Barbera d‘Asti DOC vyno rūšies, kuriuos aptarė tarptautinio vyno žurnalo Wine Enthusiast ekspertė Kerin O’Keefe. Canelli, Alessandria, Casale teritorijose ir į pietus nuo Asti dominuoja klintmolio, kalkakmenio dirvožemis. Čia spaudžiamo vyno rūšis yra pilnesnio stoto ir ilgaamžiskesnė. Kiti barbera vynuogynai auga smėlingoje dirvoje ir jų vynai yra mažiau rūgštingi ir greičiau subręsta. Barbera vyno rūšis istoriniuose šaltiniuose minima jau 1512 m. Barbera Superiore rūšis yra brandinama ąžuolo statinėse mažiausiai 6 mėnesius ir ji gali būti ilgiau brandinama. Apie pusė šio vyno yra eksportuojama – didžiausia rinka yra JAV. Minimalus leistinas alkoholio kiekis yra 12% Barbera rūšies vynams ir 12.5% Barbera Superiore rūšiai. Barbera d‘Asti DOCG teritorijoje pagaminama virš 21 mln. butelių per metus. Ši vyno rūšis dažniausiai kvepia vyšniomis, gervuogėmis, slyvomis ir avietėmis. Superiore rūšyje dėl brandinimo atsiranda vanilės, kakavos organoleptiniai pojūčiai burnoje. Barbera rūšies skonyje galima rasti nestiprią rūgštį su vaisių ir gėlių elementais.
Manote, kad vynas lydi kelionėje dieną ir naktį? Nesibaigiančios žurnalistų degustacijos ir susitikimai su vyndariais dienos metu keičiami į...alaus rūšis vakare. Prisiragavę vyno rūšių, vyno ir maisto kritikai dalinasi istorijomis ir anekdotais prie Alba miesto esančiame gastro bare Citabiunda, siurbčiodami amatininkų alų rūšis Sensuale, Serpica, Milf, Cinnamon Girl ir Revolver.
Pažintis su regiono vynais, maistu (ir alumi) po kelių dienų baigiasi. Susidraugavusi vyno ir maisto žurnalistų komanda keičiasi telefono numeriais ir Facebook arba Instagram asmenine informacija. Ir širdį paglosto, kai paskutinės vakarienės metu vienos Michelin žvaigždutės restorane Marc Lanteri al Castello kolega žurnalistas estas savo stalo pavaišinimui išsitraukia pirktą brangų subrandintą regiono vyną. Linksma ir ūžaujanti profesinė vyno entuziastų brolija ir seserija žino, jog susitiks tiek virtualiai, tiek kitose kelionėse tam, kad kurtų ir dalintų būsimus prisiminimus ir kelionių planus, nes greitai pandemija baigsis ir viskas bus geriau.
Mindaugas Jurkynas kaip vyno kritikas buvo maisto ir vyno žurnalistų kelionėje Italijos Asti DOCG regione