„Lietuvoje šiuo metu mėgautis sausmedžių uogomis yra pats geriausias metas – uogos tokios saldžios, kad net sunku patikėti, jog jose nėra pridėtinio cukraus. Tokias uogas šiuo metu geriausia šaldyti. Pietų Lietuvoje augusios sausmedžių uogos savo derliumi dar džiugins iki Joninių, o šiauriau ir vakariau augančiomis uogomis galėsite mėgautis iki pat liepos vidurio. Šis laikas yra tarsi lobis uogų mėgėjams – galime įsisavinti vitaminų keliems mėnesiams į priekį, o ir skonis jų ypatingas. Jo su niekuo nesumaišysi“, – „Maxima“ pranešime žiniasklaidai sako L. Statutaitė.
Ūkininkė pasakoja, kad sausmedžių uogos jos hektaro dydžio ūkyje skinamos kone kasdien. Vienintelė išimtis – liūtys, esant joms, šlapių uogų skinti negalima.
Sausmedžių uogų nauda organizmui
Beje, sausmedžių uogos jau spėjo užsitarnauti supermaisto vardą: jose geležies net keliskart daugiau nei mėlynėse, taip pat gausu vitaminų C ir A, kalio, kalcio, fosforo, B grupės vitaminų, seleno. Šios uogos turtingos antioksidantų, antocianinų, kurie sveikatos specialistų vertinami dėl uždegimo slopinamojo poveikio bei regėjimą gerinančių savybių.
„Sausmedžio uogos natūraliomis sąlygomis augo atšiauriuose kraštuose, tokiuose kaip Kamčiatkoje, Rusijoje, Šiaurės Kinijoje ir Japonijoje. Tokios uogos, kaip gervuogės, braškės, avietės, spanguolės ir mėlynės/ šilauogės pasižymi antioksidantų gausa. Bet, moksliniai tyrimai parodė, kad sausmedžio uogų antioksidacinis aktyvumas didesnis nei braškių ar gervuogių“, – sako biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė.
Daktarės teigimu, tarp gausiausių antioksidacinių junginių sausmedžio uogose dominuoja vitaminas C ir polifenoliai, daugiausia antocianinai, fenolinės rūgštys, flavonoliai ir flavanoliai. Sausmedžio uogos yra vienas gausiausių vitamino C šaltinių tarp visų uogų (30–187 mg/ 100 g). Šis vitaminas mūsų organizme veikia kaip galingas antioksidantas, mažinantis uždegiminius procesus, stiprinantis imuninę sistemą, apsaugantis ląsteles nuo pažaidos ir saugantis nuo lėtinių ligų pasireiškimo. Pabrėžtina, kad sausmedžio uogos pasižymi itin dideliu polifenolių kiekiu. Antocianinai sausmedžio uogose sudaro nuo 36 proc. iki 51 proc.
“Taninai – tai dar viena sausmedžio uogose randamų biologiškai aktyvių junginių grupė, suteikianti uogoms rūgštų skonį ir pasižyminti antioksidaciniu veikimu: mažina uždegiminius procesus, apsaugo širdies ir kraujagyslių sistemą, smegenų veiklą, palaiko normalią gliukozės koncentraciją kraujyje. Bendras cukraus kiekis sausmedžio uogose svyruoja nuo 1,5 g/100 g iki 2,5 g/100g, o tai mažiau cukraus nei, pavyzdžiui, šilauogėse (9,96 g/100 g), avietėse (5,4 g/100 g) ar raudonuosiuose serbentuose (7,37 g/100 g)“, – sako dr. Čapkauskienė.
Sausmedžio uogose yra panašus kalio, kalcio ir magnio kiekis kaip ir miško uogose, sako biomedicinos mokslų daktarė. Moksliniais tyrimais patvirtintas šių uogų širdies ir kraujagyslių, neuroprotekcinis, priešvėžinis ir priešuždegiminis aktyvumas. Taip pat, pastebėtos ir jų antimikrobinės bei antidiabetinės savybės. Dar svarbu pažymėti, kad sausmedžio uogos gerina akių sveikatą aktyvindamos kraujotaką tinklainės kapiliaruose, gerindamos naktinį matymą, kovodamos su geltonosios dėmės degeneracija ir užkirsdamos kelią diabetinei retinopatijai.
Mažai kas ragavo
Lietuvoje sausmedžiai sodininkų mėgėjų pradėti auginti dar prieš trisdešimt metų, o masiškesnis jų auginimas ūkiuose prasidėjo neseniai – prieš maždaug dešimtmetį. Dabar visoje šalyje sausmedžių ūkių skaičiuojama jau virš šimto hektarų.
„Vis dėlto, manau, kad 99 proc. mūsų šalies gyventojų net nėra ragavę sausmedžių uogų. Galiu patikinti, kad jos tikrai skanios ir naudingos. Yra kelios skirtingos rūšys: saldžios, kurias skanautojai mėgsta labiausiai, ir kitos – kartesnės, rūgštesnės. Turime daug vilčių, kad šiemet žmonės į sausmedžių uogas atkreips dar didesnį dėmesį ir išdrįs jų paragauti. Daug kam šios uogos pradeda patikti nuo pirmojo kąsnio“, – teigia L. Statutaitė.
Nuo desertų iki aštrių padažų
Sausmedžių uogos itin universalios – jas galima valgyti vienas ir išbandyti įvairiuose kulinariniuose eksperimentuose.
„Šviežios uogos labai skanios ir naudingos – ragaujame jas vienas, dedame į kokteilius, košes, valgome su varške. Labai tinka desertams, ledams gaminti, nes uogos yra ryškios spalvos, suteikiančios išskirtinumo bet kokiam desertui. Sausmedžių uogos taip pat tinka mėsos marinatams, nes yra šiek tiek rūgščios. Iš jų galima gaminti vyną bei pikantiškus padažus. Šias uogas galima džiovinti arba šaldyti – jos labai ilgai nepraranda skonio“, – pasakoja Statutaitė.
Pati ūkininkė sausmedžių uogas dažniausiai užšaldo – tokiu būdu vos daugiau nei mėnesį trunkantis sezonas pratęsiamas kone visiems metams. Dalį derliaus L. Statutaitė džiovina arba gamina aštrius padažus, pavyzdžiui, su Chalapos aitriosiomis paprikomis.
Tinkamos vartoti – daugiau nei dvi savaites
Šviežias uogas žmonės įpratę vartoti čia ir dabar, mat jos greitai praranda skonio savybes ir ima gesti. Pavyzdžiui, įsigijus braškių, jas rekomenduojama suvalgyti per kelias dienas, tačiau sausmedžių uogos tinkamos vartoti itin ilgai.
„Tai – išties unikalu. Nors šios uogos yra labai trapios ir minkštos – jos negenda, išlieka šviežios ir tinkamos vartoti mažiausiai dvi savaites. Noriu pabrėžti – mažiausiai dvi. Nusipirkę indelį uogų galėsite apie jį pamiršti. Valgysite po kelias uogas per dieną, o likusios stovės kad ir pusę mėnesio“, – šypteli ūkininkė.
Tačiau kaip atskirti, kad uoga šviežia arba tinkama vartoti? Ūkininkė išduoda, kad svarbiausia – spalva.
„Gerai sunokusios sausmedžių uogos yra matinės, sodrios, tamsiai mėlynos spalvos. Jeigu jos yra blizgios ir rausvos, reiškia, dar gerai neprinoko. Pirkėjams tai svarbu žinoti, mat jokia uoga nenudžiugins, jeigu nėra gerai prinokusi“, – sako L. Statutaitė.