Rusų kalba ir sovietinė architektūra
„Keturios dienos Armėnijos sostinėje buvo kelionė laiku atgal. Ir nors parduotuvės pilnos gėrybių, veikia internetas ir atsiskaityti galima kortele, vis tiek vaikštant gatvėmis visur trenkia sovietmečiu. Masyvios sunkios skulptūros, sovietinė pilka architektūra. Visur šneka ir šnekina rusiškai. Skamba rusiškas popsas. Armėnai atvirai prisipažįsta, kad yra visiškai priklausomi nuo rusijos, todėl ant pastatų ir toliau visur kabo kūjis su pjautuvu“, – savo tinklaraštyje dalijasi Virginija.
Pasak moters, tai regėdamas jos vyras vaikščiojo akis išpūtęs, o jai pačiai buvo nemalonu ir keista matyti tuos sovietinius atributus, kuriais Lietuva jau seniai atsikračiusi.
„Pats gražiausias dalykas Jerevane yra Ararato kalnas. Nepagražinu: kai ryte išėjusi iš viešbučio pamačiau jo snieguotą viršūnę (5137 m) žydrame danguje, iš nuostabos išsižiojau. Ir nors Araratas yra armėnų tautos simbolis – tuo pat vardu vadinamas ir jų nacionalinis bankas, ir žymusis konjakas – aplankyti jo armėnai negali. Kalnas juk priklauso Turkijai. Šalys nutraukusios diplomatinius santykius, tad situacija tikrai liūdna. Įsivaizduokite, žiūri į savo šalies simbolį, į gražuolį biblinį Nojaus kalną, kuris, regis, ranka pasiekiamas, o net arčiau privažiuoti negali“, – pasakoja.
Stebino ir kebabai, ir chinkaliai
Na o tai, dėl ko tikrai verta į Jerevaną važiuoti, yra skanus maistas.
„Mes su vyru tikrai išrankūs ir bile ko nevalgome. Per tas keturias dienas lankėmės ir restoranuose, ir kavinukėse, valgėme gatvės maisto kioskuose. Taip pat užsisakėme patiekalų į kambarį per kurjerį, paragavome maisto ir eiliniame prekybos centre iš vitrinos. Visur buvo skanu, labai“, – tikina tinklaraštį „Tekstoranas“ kurianti profesioanli kulinarė.
Pirmiausia Virginijai įspūdį paliko armėnų kebabinės. „Vietoje ant iešmo besisukančio mėsos ritinio jie šaldytuve-vitrinoje pridėlioję daugybę įvairiausių šašlykiukų. Ir kai jau nori užsisakyti, parodai pirštu, kad va, noriu šitos mėsytės ir tada tavo išsirinktas iešmas keliauja ant žarijų. Kai mėsytė iškepa, meistras-kepėjas greitu judesiu visus mėsos gabaliukus nubraukia ant lavašo, prideda ten daržovių, padažų, suvynioja, belieka godžiai ragauti“, – prisimena.
Virginija labai mėgsta koldūnus ir chinkalius, Sofijoje dažnai lankosi gruziniškame restorane, kur mėgaujasi virtais mėsiškais chinkaliais.
Tad galima tik įsivaizduoti, kaip moteris pradžiugo, pas armėnus radusi keptų chinkalių!
„Tešlytė sviestinė, trapi, rieboka. Įdarų visokiausių būna, aš šiuo kartu ragavau su pjaustyta jautiena. Na labai gardu, tik kad porcijos didžiulės – kurgi žmogus penkis tokius suvalgysi, ypač, kai iš godumo ir neapdairumo dar keturis kitus patiekalus užsisakei“, – juokiasi.
Armėnijoje Virginija pirmą kartą pamatė ir paragavo armėniškos jogurto sriubos spas.
„Lietuvoje turime šaltibarščius, Bulgarijoje – populiarus taratoras, tačiau abu patiekalai yra šalti, gaivinantys. O sriuba spas, nors ir jogurto pagrindo, nustebino tuo, kad yra patiekiama ir valgoma karšta. Sriuboje būna virtų kviečių, įvairių žolelių ir jos poveikis labai šildantis, tinkantis rudeniui. Čia tik pasakysiu, kad skonis draugų neturi, – vyrui šita karšta jogurto sriuba labai patiko, man tuo tarpu jogurtas turi būti valgomas šaltas“, – dalijasi įspūdžiais.
Desertai – itin kokybiški
Virginija nustebino ir tai, kad Armėnijoje kone visur galima paragauti tikrų, mums įprastų varškėčių su riebia skania grietine. Parduotuvėse labai didelis įvairiausio riebumo varškės ir grietinės pasirinkimas.
„Lietuvių, aišku, tuo nenustebinsi, o man buvo kiek keista, nes Bulgarijoje geros varškės praktiškai nėra, grietinės pasirinkimas irgi skurdus, nes masiškai vartojamas tik jogurtas (bulg. kiselo mliako). Dėl to, pavyzdžiui, gyvendama Bulgarijoje praktiškai niekad nekepu „Medučio“. O Armėnijoje tikrai maloniai buvau nustebinta labai aukštos kokybės šių pyragų, pagamintų su gera riebia grietine. Taip pat patiko ragautas „Napoleonas“, – ragautais skoniais dalijasi Virginija.
Ji sako itin didelio desertų pasirinkimo kavinėse nepastebėjusi, dažniausiai vyrauja jau minėti „Medučio“ tortas ir „Napoleonas“, taip pat – plikytos tešlos pyragaičiai ir dar keli pyragai, kurie visi „yra labai kokybiškai pagaminti ir skanūs“.
„Armėniškų patiekalų, grįžusi į namus, vargu, ar gaminsiu. Bet parsivežėme visokių skanių įdomių produktų. Kelis sūrius, taip pat milžinišką lavašą – išvyniotas net netelpa ant stalviršio. Taip pat lauktuvių draugams parvežėme vietinio armėniško šokolado saldainių. Prabangiai supakuoti, brangūs, kokybiški, tikra vietinė puiki jų produkcija“, – sako Virginija.
Ir nors abejoja, ar dar kartą į Jerevaną skristų, tačiau kelionę lietuvė vertina gerai: „Kaip amžiną jai atilsį močiutė sakydavo, pėrlakt ir prasbezdėt visadu gerai!“
