Ką moksliniai tyrimai rodo apie populiarėjančią ilgaamžiškumo madą?
Eglė Pavydė „Workland“ studijoje kalbėjo apie ilgaamžiškumo (angl. „longevity“) tendenciją, kuri pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio ne tik tarp mokslininkų, bet ir plačiojoje visuomenėje. Ji pastebi, kad ši tendencija tapo savotiška mada – daugelis žmonių lengvai pasiduoda reklamos vilionėms, kurios žada greitus rezultatus, bet nesiremia patikimais moksliniais tyrimais.
„Ilgaamžiškumo tendencija dabar yra tokia populiari, kad net ir mažiausiai susijusio produkto gamintojai stengiasi tapti šios bangos dalimi. Mes matome produktus, kurie deklaruoja, kad jie padeda gyventi ilgiau, tačiau dažnu atveju - tai tik rinkodaros triukas,“ – teigia mokslininkė.
Laidoje „Kaip“ E. Pavydė pateikia pavyzdį apie Brianą Johnsoną, milijardierių, kuris investuoja milžiniškas sumas į įvairiausius ilgaamžiškumo eksperimentus, pradedant nuo kasdienio šimtų skirtingų papildų vartojimo iki ekscentriškų eksperimentų su savo paties kūnu – moteris teigia, kad nors tokios pastangos yra įdomios, daugelis jų neturi mokslinio pagrindo ir gali būti pavojingos sveikatai. Tad, jos nuomone, kritinis informacijos apie įvairius „stebuklingus“ produktus ir metodus, kurie žada ilgaamžiškumą, vertinimas yra itin svarbus, o dėmesį reikėtų sutelkti į pagrindinius sveikos gyvensenos principus.
„Amerikoje atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie laikosi aštuonių pagrindinių sveikos gyvensenos principų – miega pakankamai, yra fiziškai aktyvūs, sveikai maitinasi, turi stiprius socialinius ryšius, valdo stresą, nerūko, saikingai vartoja alkoholį ir nevartoja opioidų, – gyvena vidutiniškai 20–24 metais ilgiau. Jei šie elementai yra ignoruojami, jokios papildų piliulės ar sudėtingos procedūros nepadės pasiekti ilgaamžiškumo,“ – tikina E. Pavydė.
Ilgaamžiškumo paslaptis: genai ar gyvenimo būdas?
„Genetika mūsų organizme turi svarbų vaidmenį, bet tai nėra esminis aspektas – tikrai nereikėtų pateisinti nekokybiško gyvenimo būdo dažnai girdimu išsireiškimu „čia mano genai tokie“. Genus turime tokius, kokius gavome iš tėvų, tačiau kasdienių įpročių pagalba galime aktyvuoti arba išjungti tam tikrų genų raišką,“ – pasak Eglės, genai sudaro tik apie 20 procentų ilgaamžiškumo potencialo, o likusią didžiąją dalį – gyvenimo būdas ir aplinka.
Ji pabrėžia, kad būtina rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine sveikata, nes mūsų emocinė būsena daro didžiulę įtaką gyvenimo kokybei ir trukmei. Žmonės dažnai klaidingai mano, kad griežtos dietos ar intensyvios sporto programos padės pasiekti geresnių rezultatų, tačiau sveikatos srities profesionalė akcentuoja, kad svarbiausia yra balansas ir ilgalaikė disciplina.
Kalbant apie mitybą, E. Pavydė rekomenduoja vengti perdirbto maisto, saldumynų, nesveikų užkandžių bei įtraukti daugiau šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir baltymų pabrėždama, kad lygiagrečiai svarbu gerti pakankamai vandens ir stebėti maistinių medžiagų kiekį:
„Bent kartą per metus verta atlikti bendruosius kraujo tyrimus, patikrinti vitamino D, geležies ir kitų svarbių medžiagų kiekį organizme – pavyzdžiui, vitamino D trūkumas gali turėti didelės įtakos mūsų imunitetui ir energijai,“ – teigia ji.
Sporto atžvilgiu ilgaamžiškumo šalininkė tvirtina, kad svarbu rasti sau tinkamiausią sporto rūšį ir nepersistengti. Eglė rekomenduoja sportuoti bent 20 minučių per dieną, tačiau tai neturėtų būti per daug intensyvus fizinis krūvis, kuris gali būti žalingas – svarbu surasti veiklą, kuri teiktų malonumą ir skatintų kasdien judėti.
Tinkamo poilsio svarba
Kalbdama apie miegą, E. Pavydė pabrėžia, kad tai yra vienas svarbiausių ilgaamžiškumo elementų. Pasak jos, jeigu nėra miegama pakankamai arba miegas yra nekokybiškas – tai tiesiogiai atsiliepia organizmui tokiais simptomais, kaip padidėjęs stresas, prasta nuotaika ar net ilgainiui išsivystantys rimtesni sutrikimai.
Startuolio „Longeverse“ bendraįkūrėja pabrėžia, kad svarbu vengti ekranų prieš miegą, taip pat užtikrinti tinkamą kambario temperatūrą ir ramybę, o ypač – nevartoti kofeino ir alkoholio bent kelias valandas prieš einant miegoti. Pasak jos, alkoholis dažnai gali būti suvokiamas kaip priemonė atsipalaiduoti po sunkios dienos ir padėti užmigti, tačiau tai absoliutus mitas. Nors saikingas alkoholio vartojimas sveikatai nepakenks, tačiau kasdienė taurė vyno ilgesnėje perspektyvoje gali virsti priklausomybe ir sukelti rimtas sveikatos problemas, ypač jei pasirinkti gėrimai nėra kokybiški bei turi didelį cukraus kiekį:
„Alkoholis iš pradžių gali suteikti atsipalaidavimo jausmą, tačiau vėliau jis veikia priešingai – sutrikdo miegą, padidina širdies ritmą ir galiausiai lemia prastesnę miego kokybę. Tokie gėrimai tikrai neturėtų tapti kasdieniu įpročiu ar priemone kovoti su stresu, nes ilgainiui tai gali pakenkti sveikatai ir gyvenimo kokybei,“ – perspėja Eglė.
Daugiau apie tai, kaip genai ir gyvenimo būdas veikia ilgaamžiškumą, kodėl svarbu laikytis pagrindinių sveikos gyvensenos principų ir koks papildų bei vaistų vaidmuo siekiant ilgo gyvenimo – laidoje „Kaip“ per Delfi Video ir Delfi YouTube kanale.
