Sėkmė – sunkaus darbo rezultatas
Nors Kretingos mieste yra ne viena kavinė, desertinė „Nuogne skanu“ yra labai populiari ir gana dažnai rekomenduojama iš lūpų į lūpas.
Desertinėje dirba šeima: mama Laima Kupšienė, dvi jos dukterys Asta Veselkovė ir Inga Kupšytė-Chorianopoulou bei Ingos vyras graikas Stefanos Chorianopoulos. Iš pradžių jie galvojo, kad keturiese puikiai susitvarkys, bet, pamatę milžiniškus srautus ir supratę, kad trūksta papildomų rankų, į desertinę pasikvietė ir pagalbininkų.
„Prieš atverdami duris, mes, nujausdami didesnį susidomėjimą, planavome žmonių srautus. Bet tokio didžiulio susidomėjimo ir klientų palaikymo nesitikėjome. Pradžioje žmonės atėjo iš smalsumo, paskui paragavo ir supratę, kad mes išties kuriame kokybiškus ir išskirtinius desertus, dauguma klientų grįžo. Viską nuo-iki patys gaminame vietoje, nenaudojame jokių pusfabrikačių ar mišinių. Ta paslaptis – tai mūsų meilė tam, ką darome ir beprotiškas darbas, begalinis valandų kiekis, kurį skiriame šiam verslui. Joks darbuotojas nedirbs tiek, kiek tie, kuriems tai stipriai rūpi. Sėkmė – tai sunkaus darbo rezultatas“, – neabejojo viena desertinėje dirbančios šeimos atstovių A. Veselkovė.
Kadangi verslas sukasi daugiau nei metus, Asta sakė nepajutusi jokio atoslūgio nei atslinkus rudeniui, nei pasibaigus šventėms. Netgi paprastos, eilinės darbo dienos ar savaitgaliai neleidžia nė akimirkai atsipūsti ar sulėtinti tempą, – žmonių srautai nemažėja.
Pagrindinis tikslas – mėgstamiausias skonis kiekvienam
Paklausta, ar visus produktus ir ingredientus savo kuriamiems desertams įmanoma gauti Lietuvoje, Asta atviravo: „Didžiąją daugumą perkame čia, kai ką atsisiunčiame iš Prancūzijos, taip pat iš Graikijos siunčiamės tai, ko čia net nėra. Kadangi norime išgauti autentišką skonį, turime turėti, iš ko tai padaryti. Tarkime, graikiškų desertų daugiau niekas, be mūsų, Lietuvoje negamina. Mūsų visi desertai yra sezoniški, stengiamės išnaudoti vasarą sirpstančias uogas, vaisius, rudenį naudojame daugiau riešutų, šokolado. Bet, pavyzdžiui, graikiško apelsinų pyrago, kuris turi ypatingą paklausą ir yra labai mėgstamas klientų, turime visus metus“, – sakė A. Veselkovė.
Desertinės šeimininkai ne tik prekiauja savo gaminiais, bet ir noriai bendrauja su savo svečiais, įsiklauso į jų norus, pageidavimus. Tarkime, po Naujųjų metų, praūžus šventiniam laikotarpiui, dauguma klientų renkasi sveikesnį desertą, be cukraus, be miltų. Reaguodamos į tai, moterys padidina lengvesnių, sveikesnių užkandžių asortimentą. Pagrindinis desertinės tikslas – kad visi paragautų ir kiekvienas atrastų savo mėgstamiausią skonį. Šiuo metu asortimentas taip išsiplėtė, kad kiekvienas gali rasti tai, ko širdis ir siela geidžia.
A. Veselkovė pasakojo, kad desertinė turi jau nuolatinių klientų, kuriems tik įėjus, ji ar jos šeimos nariai jau žino, ką šie gers ar kokiais desertais gardžiuosis. Nuolatiniai klientai dažnai turi savo labiausiai mėgstamą įprastą užkandį ir kažko naujo nebepageidauja. Pasak Astos yra keli žmonių tipai: vieni mėgsta viską išragauti ir vis laukia naujų skonių, o kiti, paragavę ir atradę kažką sau tinkamo, lieka ištikimi tam vienam skoniui.
Asortimentas nuolat atnaujinamas
Desertinėje lankosi ne tik vietiniai, kretingiškiai, – atvyksta nemažai svečių iš kitų miestų ar užsienio, vasarą apsilanko daug namo sugrįžusių emigrantų. Asta atviravo, kad vieta, kurioje jie įsikūrę, – paranki žmonėms, iš esmės Kretingos miesto centre, gerai matoma, lengvai prieinama, netoliese – Kretingos rajono turizmo informacijos centras. Kadangi desertinė yra šalia judrios gatvės, šeimininkės skiria didelį dėmesį ne tik vidaus, bet ir lauko dekorui, į desertinės įvaizdį ir estetiką investuodamos nemažas lėšas.
Šiuo metu ypač išaugo ir šventėms užsakomų tortų, desertų paklausa. Įkūrėjos gamina gimtadieniams, jubiliejams, vestuvėms, krikštynoms, išleistuvėms skirtus įvairius tortus, iš kurių užsakovai gali patys pasirinkti papuošimui skirtas dekoracijas, temas, spalvas, herojus. Šių, iš anksto užsakomų, gaminių pasiūla sudaro maždaug trečdalį viso desertinės asortimento.
Pagrindinė „Nuogne skanu“ konditerė yra Inga Kupšytė-Chorianopoulou, baigusi ne vienerius mokslus, parašiusi knygą apie Graikijos virtuvę, buvusi išrinkta viena geriausių Baltijos šefų, daug metų dirbusi Graikijoje, yra atsakinga už prancūziškus desertus ir vitrinos turinį. Inga, konditerijos mokslus baigusi Atėnuose, daug patirties ir žinių įgijusi įvairiose didelėse Graikijos virtuvėse bei restoranuose, dėsčiusi konditerijos pagrindus Graikijos technologijų mokykloje, yra vedusi seminarus Kaune, Klaipėdoje, pasakojo, kad šeimos versle kiekvienas jų turi savo stipriąsias puses, kurias čia realizuoja. Ingos rankose – visas vitrinos asortimentas, kuris kaskart atnaujinamas.
„Priklausomai nuo sezono sprendžiu, kas bus pasiūlyta klientui. Parinkdama desertus stengiuosi nesikartoti, nuolat keisti, įnešti naujovių ir kaskart lankytojams pasiūlyti išbandyti kažką naujo. Tarkime, viskas, kas buvo praėjusią vasarą, – šią vasarą nesikartojo. Šiuo metu ruošiamės rudens sezonui, tad mažėja uogų ir vaisių derinių – dėmesys koncentruojamas į šiltesnį, subtilesnį, rudenišką skonį“, – pasakojo pagrindinė konditerė.
Šeimoje dirbti yra daug lengviau
Paklausta, kaip sekasi dirbti vienoje komandoje su vyru, mama ir seserimi, Inga paminėjo, kad pasitaiko visokių dienų – būna ir sunkiau, ir lengviau ar linksmiau, bet vis dėlto daug daugiau pliusų negu minusų: „Mes vienas kitą labai gerai pažįstame, žinome kiekvieno charakterį, todėl išspręsti kritines situacijas tampa paprasčiau. Visi kartu jau esame susistygavę, todėl kartu šeimoje dirbti yra lengviau“, – šeimos verslo ypatumais pasidalino I. Kupšytė-Chorianpoulou.
Sesers nuomonei pritarė ir A. Veselkovė: „Visko būna – kolektyve to neišvengsi, bet mes esame pažįstami daug metų, žinome vieni kitų teigiamus ir neigiamus bruožus, jaučiame, kada prieiti, o kada geriau palikti ramybėje, mokame laviruoti, nes kito varianto nėra. Esame viską pradėję kartu, tai negalime trenkti durimis ir išeiti iš darbo. Svarbiausia – kartu kalbėtis, komunikuoti, išsiaiškinti.“
Kartu dirbantis graikas Stefanos Chorianopoulos sakė, kad jam labai patinka Lietuva ir grįžti atgal į Graikiją tikrai negalvoja. Paklaustas apie sunkų darbą nuosavoje šeimos desertinėje, Stefanos laužo vieną stereotipų apie pietiečių tingumą: „Iš tiesų graikai yra darbštūs ir labai daug dirba. Bet aš visada randu laisvo laiko nuvažiuoti iki jūros, pasivaikščioti pakrante, atsigauti“, – kalbėjo Stefanos, pridurdamas, kad Lietuvoje jam labiausiai trūksta kokybiško maisto, daržovių, prieskonių. Graikijoje daugiau saulės, tad ir visa maisto kokybė, skonis yra kitoks negu čia.
Ši desertinė, anot Stefanos, viršijo planuotus lūkesčius ir tikrai įgyvendino visas svajones. Pasak jo, ne vien verslas ar pinigai duoda didžiulį pasitenkinimą, bet ir galimybė bendrauti su žmonėmis, džiaugsmas, sulaukus jų sugrįžtančių.
„Viena paslapčių, kodėl žmonės grįžta, yra ta, kad mes nenorime vien tik parduoti deserto, mums svarbus grįžtamasis ryšys, pokalbis apie tą kepinį, jo istorija, kaip mes tai darome, iš ko gaminame. Viską perteikiame gyvai, kad žmogus neateitų tik dėl valgymo, o kad pajustų skonį, estetiką, nuotaiką. Užsukęs klientas yra pašnekinamas, su juo pabendraujame. Kiekvienas mūsų desertas, kaip ir žmogus, turi savo istoriją“, – sėkmės paslaptimis dalinosi Stefanos ir pridūrė, kad visa šeima jau mąsto apie desertinės plėtrą ir naujus horizontus.
Šeimos ateities planai – jauki, atvira, nedidukė desertinė Kretingoje ir verslo plėtra į didmiestį, o Stefanos svajonė – atidaryti tradicinio, autentiško graikiško maisto kavinę ar nedidelį restoraną.