– Neseniai teko lankytis minėtame draustinyje ir pastebėjau, kad šiais metais ne tik raiste, bet ir aplink jį, nepaisant pastarųjų savaičių sausros ir kaitros, ypatingai daug vandens. Ar tai liepą buvusių liūčių ir audros liekamieji padariniai?
– Labai tikėtina, kad taip, tai liūčių pasekmė, nes pagrindinis raisto ežeras – Piliškių ežeras – yra nenutekantis.
– Spanguolių gausa šie metais taip pat nepasižymi. Kodėl? Nuo ko priklauso spanguolių derlius?
– Spanguolių derlius priklauso nuo meteorologinių sąlygų, tokių kaip vėlyvos šalnos, krituliai, temperatūra.
Nesakyčiau, kad šiais metais sąlygos buvo labai nepalankios spanguolių derėjimui, bent jau ne visur, nes, pavyzdžiui, Kernavo pelkėje spanguolių derlius šiemet gana normalus, įprastas.
O neigiamas faktorius, kuris galėjo sumažinti derėjimą, buvo vėlyvos šalnos žydėjimo metu, pavyzdžiui, gegužės 8 d. Trakuose užfiksuota -1°C šalna. Be to, žemos temperatūros (1-2° C) laikėsi keletą naktų ilgiau. Ir, nors prie tokių temperatūrų augalas labai nenukenčia, tačiau vabzdžiai apdulkintojai, tokie, kaip bitės, žymiai sumažina savo aktyvumą, dėl ko nukenčia augalų derėjimas.
– Gal turite pastebėjimų – žmonės vis dar noriai uogauja spanguoles ar vis tik tai tik pavienių miškų mylėtojų „darbas“?
– Taip, žmonės kasmet noriai uogauja spanguoles, pirmiausiai tie, kurie žino šių uogų gerąsias savybes ir ne tik, kad nebijo klampoti po aukštapelkes, bet jaučia pasitenkinimą buvimo gamtoje, ypatingoje aplinkoje, kur galima klausytis unikalių gamtos garsų, pajusti tikrą tylą ir ramybę.
– Kaip žinia, spanguolės nėra tos uogos, kurių galima prisirinkti visur – joms reikalingos ypatingos sąlygos. Kokiose Lietuvos vietovėse jų yra gausiausiai, o kur galbūt šių uogų uogavimo vietų iš viso nėra?
– Apskritai spanguolynų yra beveik visoje Lietuvoje, kur yra aukštapelkių ar tarpinių pelkių. Vieni didesnių spanguolynų saugomi valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, tokiuose kaip Čepkeliai, Žuvintas ir kt., kur uogautojų patekimas yra labai apribotas.
Tačiau tiek rytų, tiek pietryčių Lietuvoje yra įvairių mažesnių pelkių, kur auga spanguolės. Mažiausiai spanguolynų yra Vidurio Lietuvos žemumos rajonuose, kur vyrauja žemės ūkio naudmenos.
– Kalbant apie Trakų rajoną, kur dar be minėtų Varnikų, galima rinkti spanguoles?
– Konkrečių duomenų neturime, bet galima žvilgtelėti į www.geoportal.lt žemėlapius, kur paieškos terminas būtų „Lietuvos pelkių ir durpynų duomenų rinkinys“, ir žiūrėti, kur yra aukštapelkės bei tarpinės pelkės – nesausinti durpynai (pelkės). Čia galima rasti duomenų visos Lietuvos teritorijoje, ne tik Trakų r.
Kitas, konkretesnis šaltinis – vietiniai gyventojai.
Renkant gėrybes, svarbu paisyti nustatytos tvarkos
Tuo metu Aplinkos ministerijos (AM) atstovė Aistė Gadliauskaitė primena, jog gyventojai turi teisę rinkti laukinius augalus, uogas bei grybus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje neuždraustas ar neapribotas lankymasis pagal Miškų įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą ir kitus teisės aktus. Uogaudami ar grybaudami gyventojai taip pat privalo nepažeisti žemės, miško, vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų.
„Pavyzdžiui, rinkti riešutus, grybus, uogas privačioje žemėje arčiau kaip 100 metrų nuo savininkų sodybų galima tik su savininkų sutikimu“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Anot jos, uogavimo ir grybavimo tvarka draustiniuose paskutiniu metu nesikeitė. Varnikų botaniniame zoologiniame draustinyje Trakų rajono gyventojai ir toliau gali uogauti, grybauti, riešutauti, rinkti vaistažoles.
Patikslinta, kur galima rinkti uogas ir grybus
Tačiau įgyvendinant Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, buvo nustatyta aiškesnė uogavimo, grybavimo ir lankymosi mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais bei pažintiniais tikslais rezervatuose tvarka.
„Uogauti ir grybauti gamtiniuose rezervatuose, jeigu tai nekenkia ekosistemoms ir saugomoms vertybėms, leidžiama gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą kaime ar viensėdyje, besiribojančiame su gamtiniu rezervatu. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad kiekviename rezervate gali būti nustatytos ir papildomos uogavimo bei grybavimo sąlygos, o Žuvinto biosferos rezervato Buktbalės ir Liūliškynės gamtiniuose rezervatuose, Kuršių nerijos nacionalinio parko Naglių ir Grobšto gamtiniuose rezervatuose, Pavilnių regioninio parko Kalnų gamtiniame rezervate, Labanoro regioninio parko Girutiškio ir Kiauneliškio gamtiniuose rezervatuose uogauti ir grybauti gyventojams visai neleidžiama, nes šie nesiriboja su kaimais ir viensėdžiais“, – pabrėžia A. Gadliauskaitė.
Todėl, pašnekovės teigimu, ketinant uogauti ar grybauti gamtiniuose rezervatuose, pirmiausiai reikėtų pasitikrinti uogavimo, grybavimo ir lankymosi konkrečiame rezervate tvarką. Tą galima padaryti saugomų teritorijų direkcijų interneto svetainėse.
Kada galima rinkti spanguoles?
„Primename, kad Trakų istoriniame nacionaliniame parke yra Trakų salos ir pusiasalio bei Senųjų Trakų piliavietės rezervatai, – pažymi pokalbininkė. – Svarbu, kad rinkdami, pjaudami ar kitaip imdami iš aplinkos laukinius augalus, grybus, gyventojai laikytųsi Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Spanguoles, kaip ir kitas uogas, leidžiama rinkti neraunant, nelaužant ar kitaip neniokojant augalų, nenaudojant specialių šukų ir kitų mechaninių priemonių“, – sako A. Gadliauskaitė.
Prieš keletą metų buvusi tvarka, nuo kada galima rinkti spanguoles. Tačiau dabar, pasak AM atstovės, „nustatyto termino, nuo kada galima uogauti spanguoles, nėra, išskyrus tam tikrus atvejus konkrečiose vietovėse. Pavyzdžiui, uogauti (spanguoliauti) Žuvinto gamtiniame rezervate nustatytuose plotuose vietos gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą, buvo leidžiama šių metų rugsėjo 7-8 dienomis, o Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate uogavimo ir grybavimo tikslais lankytis leidžiama visą rugsėjo mėnesį irgi tik vietos gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą kaimuose ir viensėdžiuose, besiribojančiuose su rezervatu, ir turintiems su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą“.