Vos prisėdus restorane prie manęs prieina mergina su valgiaraščiu ir pasiteirauja, kokių gėrimų norėčiau užsakyti. Paprašau man duoti keletą minučių apsispręsti. Peržiūriu dienos pietų meniu, jis nėra didelis ir niekas iš ten siūlomų patiekalų manęs nesudomino. Atsivertus pagrindinį meniu akį patraukia kesadilijos su vištiena, sūriu, paprikomis ir mangų salsa. Gėrimui pasirenku nealkoholinį „Mohito“ kokteilį.
Po kelių minučių gėrimas jau ant mano stalo. Skonis tikrai puikus, subalansuotas saldumas ir rūgštumas, jaučiu šviežią citriną, mėtą, ledukų ne per daug. Tad pradžia tikrai gera.
Praėjus dar kelioms minutėms ant stalo atnešamas ir užsakytas patiekalas. Porcija nemaža, patiekta tvarkingai. Kesadilija supjaustyta į 4 dalis, visos persmeigtos pagaliuku, tad paimti į rankas ir valgyti patogu – niekas nekrenta, nereikia bandyti išlaikyti didelės tortilijos.
Skonis neblogas, tačiau žadėtos mangų salsos nejaučiu, o burnon patekęs atskiras mango gabaliukas taip pat nepasižymi ypatingu skoniu. Be šio pastebėjimo patiekalas buvo be priekaištų – niekas neperkepta, tortilijos, net ir paskutinis valgytas gabaliukas nesudžiūvęs, liko šiltas. Patiekalas pateikiamas su šviežiomis salotomis, kurių padažo sudedamųjų dalių mano skonių receptoriams nepavyko iki galo išsiaiškinti, tačiau patiko, kad blankiems salotų lapams jis suteikė gaivos, jautėsi lengva rūgštelė. Labai skanūs buvo ir greičiausiai marinuoti svogūnai jose.
Laukdama sąskaitos dar kartą apsižvalgau aplinkui. Ant sienų sukabintos meksikietišką stilių atitinkančios dekoracijos, skrybėlės, paveikslai. Visame restorane padėliota įvairaus dydžio kaktusų. Įrengtas nedidelis kampelis mažiesiems restorano lankytojams.
Vienintelis kiek nepatikęs dalykas – kad į mažą erdvę sutalpinta daug staliukų, tad esant didesniam žmonių skaičiui tikriausiai gali trūkti privatumo, būtų sunkiau praeiti.
Aptarnaujantys asmenys malonūs.
Tiesa, kainos gal kiek didokos – pagrindiniame meniu jos vyrauja nuo 5 Eur už užkandžius iki 20 Eur už pagrindinį patiekalą. Mano pietūs man atsiėjo 15 Eur – 10 Eur už kesadiliją ir 5 Eur už gėrimą.
O sumanius Kaune papietauti ne patalpoje, o gryname ore draugų kompanija apsilankė Brastos skvere, kur įrengtas net maisto vagonėlių miestelis. Kiekvienas vagonėlis siūlo skirtingą meniu. Kauniečių įspūdžiai: Apsilankę maisto vagonėlių miestelyje pasidomėjo valgiaraščiu ir kainomis – porcijos nemažos, bet pastabų yra
Na o jei domitės, kur pavalgyti ne tik Kaune, galbūt jums pravers Riebaus katino rekomendacijos. Klaipėdos rajone esanti sodyba „Gribžė“ vilioja ne tik skaniu (ir didelėmis porcijomis matuojamu) maistu, bet ir įvairiomis pramogomis bei autentiškomis sodybomis. Kaimo sodyboje atkartoti senoviniai Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos statiniai. Pasižvalgykite: Riebus katinas Žemaitijoje rado tikrą perlą: skanus maistas ir didelės porcijos – dar ne viskas, dėl ko verta čia apsilankyti