Kilmė. Kriaušės – saldūs, varpelio formos vaisiai, kuriais buvo mėgaujamasi nuo senųjų laikų. Tai vieni seniausių žmogaus auginamų augalų. Kriaušės priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, obelinių (Maloideae) pošeimiui ir dažnai vadinamos kaulavaisiais. Bartlett, Bosc ir D'Anjou rūšies kriaušės yra vienos populiariausių, tačiau šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama iki 5000 kriaušių rūšių bei veislių. Vis dar diskutuojama dėl tikslios Europinės arba paprastosios kriaušės kilmės, tačiau daugelis ekspertų mano, kad Europinė kriaušė (Pyrus communis) ir Azijinė kriaušė (Pyrus pyrifolia ir Pyrus ussuriensis) išsivystė atskirai, tik maždaug tuo pačiu istoriniu laikotarpiu (apie 1000 m. pr. m. e.). Nuo 16–ojo amžiaus Europos kolonistai pradėjo vežti kriaušes į Šiaurės Ameriką. Kriaušės yra įvairių spalvų, įskaitant žalios, raudonos, geltonos, auksinės ir rudos spalvos atspalvius. Daugelio veislių spalva bręstant nepakinta, todėl sunku nustatyti, ar kriaušės prinokusios.
Maistinė vertė. Vidutinio dydžio kriaušėje (178 g) yra šių maistinių medžiagų:
Energetinė vertė: 101,4 kcal
Baltymų: 0,64 g
Angliavandenių: 27,1 g
Skaidulų: 5,6 g
Cukraus: 17,36 g
Riebalų: 0,25 g
Vitamino C: 12,8 % rekomenduojamos paros normos (RPN)
Vitamino K: 9,8 % RPN
Vario: 7,3 % RPN
Kalio: 5,9 % RPN
Taip pat yra nedidelis kiekis folio rūgšties (arba vitamino B9), vitamino E, vitaminų B2 ir B6. Kriaušėje taip pat gausu svarbių mineralų, pavyzdžiui, vario ir kalio. Varis svarbus imunitetui, cholesterolio apykaitai ir nervų veiklai, o kalis dalyvauja raumenų susitraukimo mechanizme bei širdies veikloje. Be to, šie vaisiai yra puikus polifenolių, galingų antioksidantų, apsaugančių organizmo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, šaltinis. Būtinai suvalgykite visą kriaušę, nes žievelėje polifenolių yra šešis kartus daugiau nei minkštime. Kriaušės yra puikus tirpių ir netirpių vandenyje skaidulų, kurios yra labai svarbios virškinimo sistemos sveikatai, šaltinis. Šios skaidulos padeda palaikyti taisyklingą žarnyno veiklą, nes minkština ir didina išmatų tūrį, yra puikus maisto šaltinis gerosioms žarnyno bakterijoms. 1 vidutinio dydžio kriaušė (~178 g) suteikia 22,5 proc. viso rekomenduojamo paros skaidulų kiekio.
Nauda sveikatai. Kriaušės turi daug naudingų biologiškai aktyvių junginių, kurie suteikia šiems vaisiams skirtingus atspalvius. Pavyzdžiui, antocianinai kai kurioms kriaušių veislėms suteikia rausvą atspalvį. Šie junginiai gali pagerinti širdies sveikatą ir sustiprinti kraujagysles. Žalios spalvos kriaušės turi luteino ir zeaksantino – dviejų junginių, būtinų aštriam regėjimui išlaikyti, ypač senstant. Didelė dauguma šių aktyviųjų komponentų koncentruojasi kriaušės odelėje.
Kriaušėse gausu flavonoidų, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu ir padedančiu kovoti su uždegimu bei mažinačiu kai kurių lėtinių ligų, tiksliau širdies ligų ir diabeto riziką. Be to, kriaušėse esantis gausus vario, vitaminų C ir K kiekis taip pat padeda kovoti su uždegiminiais procesais. Kriaušės mažina diabeto pasireiškimo riziką – jose esančios skaidulos lėtina virškinimą, todėl organizmas turi daugiau laiko suskaidyti ir įsisavinti angliavandenius. Tai taip pat gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir išvengti diabeto arba geriau jį kontroliuoti.
Tyrimai parodė, kad kriaušių žievelėje esantys augaliniai junginiai, įskaitant antocianinus, pasižymi antidiabetiniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Iš visų vaisių ir daržovių, analizuotų pagal flavonoidų kiekį, obuolių ir kriaušių derinys nuosekliausiai mažina 2–ojo tipo diabeto riziką. Po šio ypatingo kriaušių, kaip vaisių, galinčių padėti sumažinti 2–ojo tipo diabeto riziką moterims, pripažinimo, tikėtina, kad ateityje bus atlikti tyrimai, parodantys tokią pačią naudą ir vyrams.
Kriaušės žievelėje yra ir svarbaus antioksidanto – kvarcetino, kuris, kaip mano mokslininkai, yra naudingas širdies sveikatai, nes mažina uždegimą ir širdies ligų rizikos veiksnius, tokius kaip aukštas kraujospūdis bei cholesterolio kiekis. Naujausi tyrimai parodė, kad kriaušių skaidulos žarnyne gali susijungti su tulžies rūgštimis, taip sumažindamos tulžies rūgščių kiekį ir cholesterolio sintezę (gamybą). Be to, kriaušėje esantys polifenoliai gali atlikti ypatingą vaidmenį šioje skaidulų ir tulžies rūgščių sąveikoje. Mokslininkai daro prielaidą, jog reguliarus kriaušių vartojimas mažina insulto riziką.
Reguliariai valgydami kriaušes galite jaustis sotūs, nes jose yra daug vandens ir skaidulų, o tai gali palengvinti ir svorio kontrolę. Kriaušė yra vienas iš lengviau virškinamų vaisių. Daugelis gydytojų rekomenduoja kriaušę laikyti vienu iš pirmųjų vaisių, kai kūdikiui pradedamos duoti pirmosios vaisių tyrelės. Be to, gana dažnai kriaušės apibūdinamos kaip hipoalerginis (mažai alergizuojantis) maisto produktas.
Laikymas. Kadangi prinokusios kriaušės labai greitai genda, turguje parduodamos kriaušės paprastai būna nepilnai prinokusios ir jas reikia kelias dienas brandinti, laikant kambario temperatūroje. Ieškokite kietų, bet ne per kietų kriaušių. Jų odelė turėtų būti lygi, be sumušimų ar pelėsių. Venkite kriaušių, kurios yra pradurtos arba turi tamsių, minkštų dėmių. Žinoma, gali būti, kad turguje rasite prinokusių kriaušių. Bandydami nustatyti, ar kriaušė prinokusi, nepradėkite spausti viso vaisiaus. Vietoj to, rekomenduojama švelniai spausti tik kriaušės viršūnę, ties koteliu. Jei ši vieta pasiduoda spaudimui, kriaušė tikriausiai yra pakankamai prinokusi ir tinkama valgyti. Jei minkštimas itin minkštas, vadinasi, kriaušė jau pernokusi. Maisto saugos sumetimais pernokusias kriaušes rekomenduojama naudoti tik virtų patiekalų gamyboje, o ne valgyti žalias.
Jei prinokusių kriaušių iš karto nevalgysite, galite jas įdėti į šaldytuvą, kur jos išsilaikys šviežios kelias dienas. Jei norite pagreitinti nokimo procesą, sudėkite kriaušes į popierinį maišelį, retkarčiais apverskite ir laikykite kambario temperatūroje. Reikėtų vengti laikyti kriaušes sandariuose plastikiniuose maišeliuose arba mažame produktų laikymo inde, kur jos bus per arti viena kitos ir ribotai veikiamos deguonies. O natūraliai susidarančios etileno dujos labai pagreitins jų nokimo procesą, todėl kriaušės suges. Kriaušė turėtų būti laikomos atokiau nuo kitų, stiprų kvapą skleidžiančių maisto produktų – ant stalviršio ar šaldytuve, nes jos linkusios sugerti kvapus.
Naudojimas. Šviežias kriaušes skanu valgyti tokias, kokios jos yra, tik švelniai nuplovus odelę ir nusausinus. Kadangi kriaušės odelėje yra maždaug pusė visų kriaušės maistinių skaidulų ir antioksidaciniu bei priešuždegiminiu poveikiu pasižyminčių polifenolių, geriausia vaisiaus nelupti, o valgyti visą. Perpjautos kriaušės greitai oksiduojasi ir įgauna rusvą spalvą. Šio proceso išvengti padeda kelių citrinos, laimo ar apelsino sulčių lašų užlašinimas ant kriaušės minkštimo. Paruoškite gardžias salotas iš kriaušių, lapinių garstyčių (labai panašios į Kale kopūsto lapus), paprastojo rėžiuko, porų ir graikinių riešutų. Patiekite kriaušes su ožkos sūriu – tai nuostabus desertas. Įmaišykite pjaustytų kriaušių, tarkuoto imbiero ir medaus į pusryčių košę.
Sandrija Čapkauskienė – biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė.