Kaip išmaitinti augančią populiaciją?
„Supermaistas – tai tokie produktai, kurie išsiskiria savo naudingų medžiagų gausa, pvz., skaidulomis, omega rūgštimis, vitaminais, mineralais. Kalbant apie jo formalųjį, teisinį reguliavimą yra sąvoka „naujas maistas“. Tai toks maistas, kuris buvo pagamintas technologijų pagalba arba nebuvo vartojamas Europoje iki 1997 metų“, – laidai „Delfi diena“ sako Jekaterina Kalinienė.
Akivaizdu, žmonių susidomėjimas tokiais produktais auga – tai rodo ir gamintojų, ir pardavėjų rodikliai.
„Tokia jau žmogaus prigimtis – jam norisi magiškos piliulės, kuri išspręstų visas problemas, – pastebi pašnekovė. – Tad supermaistas yra toks, kuris turi mažai kalorijų, bet daug maistingųjų medžiagų.“
Ir čia nemenką vaidmenį vaidina inovacijos. Inovacijų agentūra, pasak vadovės, skatina naujovių kūrimą, ragina verslus kurti prototipus, edukuoja visuomenę.
„Štai steigiasi dar keli startuoliai, kurie, gamins baltymus augaliniu pagrindu. Pasaulyje itin sparčiai auga alternatyvių baltymų sektorius, nes tai yra vienas iš būdų išmaitinti didėjančią populiaciją“, – sako Kalinienė.
Būtina galvoti ir apie planetą
Minimi įvairūs supermaisto pagaminimo būdai – šaltyje liofilizuojami vaisiai, uogos, grybų pagrindu gaminami burgeriai. Taip pat – ir laboratorijose užauginta mėsa. Toks maistas prisidėtų ne tik prie gyvūnų apsaugos, bet ir prie tvarumo.
„Paskaičiuota, kad 2058 metais pasaulyje gyvens 10 milijardų žmonių. Ir, kad ir kaip norėtume visus maitinti sveiku ekologišku netoli užaugintu maistu, tai nebus įmanoma geografiškai – nėra tiek ploto. Tad inovatyvus maistas ir maistas, pagamintas laboratorijose, yra būdas tvariai kurti baltymus. Ir ne tik baltymus – tarkime, Lietuvoje turime startuolį, kuris baltymų pagrindu gamina saldiklį – angliavandenius“, – teigia Inovacijų agentūros BioTech Lab vadovė.
O juk žinoma, kad gyvulininkystės sektorius yra labai taršus – sukuria Co2 panašiai kiek ir visa aviacija. Ir tai yra labai daug.
„Ir jei mes sugalvojame, kaip žmogui duoti burgerį, kuris yra pagamintas augaliniu pagrindu, ir kuriam nereikėjo pusmetį auginto gyvūno, kuris į aplinką skleistų metano dujas, tuomet turime win-win situaciją – kai ir vartotojas laimingas, ir žemė sveika. Nes šiuo metu, kai mes kalbame apie sveiką maistą, labai svarbu, kad jis būtų sveikas ne tik mūsų organizmui, bet ir mūsų planetai, kur mums toliau gyventi reikia“, – atkreipia dėmesį.
Auga ir vartotojų susidomėjimas
Gyvename tokiu laikotarpiu, kai pirmą kartą žmonijoje turime laiką, kai dėka technologijų žmonėms užtenka maisto – dėka technologijų viską galima nusipirkti.
„Lietuva pagamina visų kategorijų maisto žymiai daugiau nei mums reikia. Tad kalbant apie maistą esame labai saugūs. Ir dar kurį laiką būsime saugūs. Manau, augant mūsų gyvenimo kokybei mes ir patys tampame labiau atsargūs, labiau įžvalgūs, daugiau domimės. Nes norime nesenti, o amžėti, todėl mums ir rūpi, ką valgyti, kad amžėtume gražiai, liktume aktyvūs, produktyvūs. Tad inovacijos čia irgi labai prisideda“, – pastebi.
O Lietuva, pasak Kalinienės, gali didžiuotis savo inovatyviais verslais. Kuriasi nauji verslai, inovacijų imasi ir didieji gamintojai, kurie stebi tendencijas ir mato, kad žmonės nori vis kažko naujesnio, geresnės, aukštesnės kokybės.
„Jau minėjau startuolį, kuris kuria saldiklį baltymo pagrindu. Kitas startuolis augina grybą – iš grybienos bus galima gaminti daug maisto. Turime nealkoholinį alų su probiotikais“, – sako.
O prie progreso prisideda ir patys vartotojai. Kuo jie labiau išprusę, kuo daugiau skaito etiketes, sudėtį, tuo priverčia visą industriją pasitempti.
„Na o supermaistas yra visai šalia mūsų. Jo yra žymiai daugiau, nei tradiciškai žmonės galvoja. Esame įpratę manyti, kad supermaistas – tik tai, kas egzotiškai skamba – inulinas, kurkuminas ir pan. Tačiau ir burokėlis, ir kiaušinis taip pat yra supermaistas, jei tinkamai jį vartosite. Supermaistas yra ir probiotikais prisotintas kefyras ar agrastai nuo krūmo“, – teigia Jekaterina Kalinienė, skatinanti domėtis tuo, ką dedame į lėkštę.
Visą laidą „Delfi diena“ prašome žiūrėti čia:
