Kad padėtų suprati šiuos skirtumus, sporto mitybos specialistas iš Australijos Ryanas Pinto neseniai pasidalino schema, kurioje paaiškinama, kokių privalumų turi skirtingai sunokę bananai ir kodėl valgyti pernokusius bananus ne visada gera mintis. „Geriausias būdas suprasti, kaip kinta bananų nauda sveikatai – tai ištirti, kas bėgant laikui nutinka viduje“, – savo tinklalapyje „High Performance Nutrition AU“ rašė jis.
Pasak R. Pinto, žali bananai yra „jauni, turi mažai fermentuojamų oligosacharidų disacharidų, monosacharidų ir poliolių, tačiau turi daug krakmolo.“
„Ši maistinė medžiaga vadinama „atspariu“ krakmolu, todėl virškinimo sistemai reikia pasistengti, kad ją suvirškintų. Dėl to valgant žalius bananus labai greitai pasijuntame sotūs“, – rašo jis.
Tačiau dėl žaliuose bananuose esančio krakmolo galite pajusti, kad „išsipučia pilvas arba kaupiasi dujos“. Be to, žali bananų minkštimas „dėl krakmolo tampa panašus į vašką.“
„Jei norite banano, kurio glikemijos indeksas mažesnis, rinkitės žalią. Vėliau organizmas suskaidys krakmolą iki gliukozės, todėl žali bananai cukraus kiekį kraujyje kels lėtai“, – paaiškino jis.
„Vienintelis trūkumas – skonis. Žali bananai gali būti kartūs, nes su kiekvienu kąsniu jusite, kad cukraus juose mažiau.“
„Atsisveikinkite su krakmolu ir pasitikite cukrų“, – juokauja R. Pinto.
Pasak mitybos specialisto, geltoni bananai „minkštesni ir saldesni“ už žalius, nes juose daugiau cukraus. Be to, didesnis jų glikemijos indeksas, todėl jie lengviau virškinami.
„Kadangi reikia suvirškinti mažiau krakmolo, organizmas greičiau pasisavina maistines medžiagas“, – paaiškino R. Pinto.
„Deja, bananams nokstant mažėja maistinių medžiagų. Tačiau geltoni bananai taip pat turi ir privalumų, nes juose daugiau antioksidantų.“
Dietologė Leanne Ward iš Brisbano valgydama antrą kartą per dieną paprastai renkasi virtą kiaušinį ir geltoną bananą.
Paprastai per dieną ji valgo šešis kartus ir geria daug vandens bei žolelių arbatos.
Kokių kitų sveikatai naudingų savybių turi bananai?
· Bananuose gausu pektino – tam tikros rūšies skaidulos, suteikiančios banano minkštimui į kempinę panašią struktūrą.
· Nesunokusiuose bananuose yra atsparaus krakmolo, kuris organizme apdorojamas kaip tirpi skaidula, todėl jo nesuvirškiname.
· Vidutinio dydžio banane yra maždaug trys gramai skaidulų, todėl bananai – gana geras skaidulų šaltinis.
· Remiantis kelių tyrimų rezultatais teigiama, kad kasdien suvartojus 15–30 gramų atsparaus krakmolo, jautrumas insulinui vos per keturias savaites gali padidėti net 33–50 proc.
· Vienas 13 metų vykdytas tyrimas atskleidė, kad tris kartus per savaitę bananus valgiusioms moterims rizika susirgti inkstų ligomis sumažėjo 33 proc.
Ant labai sunokusių bananų žievelės dažnai atsiranda rudų dėmių, o vaisius tampa saldesnis, nes jame daugiau cukraus.
„Rudos dėmės ne tik reiškia, kad bananas labiau sunokęs, bet ir parodo, kiek krakmolo pavirto cukrumi“, – aiškina R. Pinto.
„Taigi kuo daugiau ant banano dėmių, tuo daugiau jame cukraus.“
Tačiau R. Pinto priduria, kad rudas banano dėmes galima laikyti „mažomis imuniteto stiprintojomis“.
„Dėmėtuose bananuose tiek daug antioksidantų, kad manoma, jog jie gali padėti išvengti vėžio. Su rudomis bananų dėmėmis siejamas naviko nekrozės faktorius – medžiaga, kuri naikina auglius“, – teigia jis.
„Pamenate, kad žaliuose bananuose buvo daug atsparaus krakmolo? Dabar jis pavirto cukrumi“, – teigia R. Pinto.
„Krakmolas pavirto cukrumi, o chlorofilas taip pat įgavo naują formą.
Dėl to, kad susiskaido chlorofilas, bananuose padaugėja antikosidantų.
Visuose bananuose yra maždaug 100 kalorijų. Juose mažai riebalų, daug kalio, vitamino B, vitamino C ir skaidulų.“
Kaip bananai gali padėti išvengti širdies smūgio
Aštuonerius metus vykdžius tyrimą, kuriame dalyvavo 5 600 daugiau kaip 65 m. sulaukusių vyrų ir moterų, paaiškėjo, kad mažiausiai kalio suvartojantys tiriamieji širdies smūgį patirdavo 1,5 karto dažniau, negu tie, kas suvartodavo daugiausiai kalio.
Bananai – geras kalio šaltinis, todėl gali padėti senatvėje sumažinti širdies smūgio riziką.
Daug kalio taip pat yra ir lęšiuose, apelsinuose ir avokaduose.
Pasak Havajų Karalienės medicinos centro tyrėjų, mažas suvartojamo kalio kiekis – tai mažiau negu 2,4 g per dieną, o didelis – daugiau kaip 4 g per dieną.
Jungtinėje Karalystėje rekomenduojama per dieną suvartoti maždaug 3,5 g kalio.
Širdies smūgis – viena dažniausių mirties ir neįgalumo priežasčių Australijoje, o Jungtinėje Karalystėje – trečia pagal dažnumą mirties priežastis.