Vištienos sultinys – nepamainomas susirgus, tačiau kai kuriems ligoniams dietologė jo nerekomenduoja

Vištienos sultinys kartais tampa tikru išsigelbėjimu, kai virusams paguldžius į lovą, dingsta apetitas, o gydytojai rekomenduoja gerti daug šiltų skysčių. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad vištiena – ne tik viena populiariausių, bet ir sveikatai palankiausių mėsos rūšių, nes joje mažiau riebalų, daugiau lengvai pasisavinamų ir virškinamų baltymų, gausu mineralų bei vitaminų.

Placebas ar reali nauda?

Vištienos sultinys verdamas tiek kasdieniams pietums, tiek susirgus, kai nėra apetito, bet būtina suvartoti daugiau skysčių. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, sultinyje yra ekstrakcinių medžiagų, mineralų bei baltymų: „Kuo sultinys sodresnis, tuo labiau ekstrakcinės medžiagos skatina skrandžio sulčių gamybą ir gerina virškinimą. Gyvūnų kauluose gausu kalcio, magnio, kalio, fosforo ir kitų mikroelementų. Šios maistingosios medžiagos puikiai padeda formuoti stiprius ir sveikus kaulus. Jos gali padėti stiprinti sąnarių sveikatą bei aprūpinti nepakeičiamomis aminorūgštimis.“

Šilta sriuba ir dėmesys iš artimųjų visada ligonį nuteikia džiugiau. „Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, jog dėl ekstrakcinių medžiagų nerekomenduojama sultinio vartoti žmonėms, sveikstantiems po ūmių virškinimo sistemos ligų, taip pat sergantiesiems podagra. Dažnas yra girdėjęs, kad sveikatai palankiau naudoti antro arba trečio virimo sultinį. Tai reiškia, kad pirmą užvirusį skystį reikia nupilti ir vėl antrą kartą užvirinti: taip lieka mažesnis ekstrakcinių medžiagų kiekis“, – pataria dr. E. Gavelienė.

Galima ir užšaldyti

Maisto ekspertė Aida Čepukaitė pastebi, kad vištienos sultinys nuo seno rekomenduojamas sveikstant nuo peršalimo ligų. Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad naudą sveikatai suteikia tik iš natūraliai lauke augintų, įvairų maistą lesusių vištų karkasų virtas sultinys.

„Natūralus vištienos sultinys visada laimi prieš gamintą iš kubelio, net ir ekologišką. Vištienos sultinio sudėtyje yra organizmui naudingų vandenyje tirpių baltymų, druskų ir mikroelementų, nes jie visiškai nebijo karščio ir verdant sultinį tiesiog išsiskiria į skystį. Namuose pagamintą sultinį galima užšaldyti ir naudoti tada, kai yra poreikis. Visgi tai galioja tik tada, kai kalbame apie ekologišką, naminę vištieną – nusipirkus vištą iš parduotuvės, to paties rezultato ir skonio tikrai negausime“, – teigia A. Čepukaitė.

Natūralų sultinį iš kaime augintų vištų mėsos pagaminti nėra labai paprasta, nes ilgas virimo procesas reikalauja kantrybės.

Kad sultinyje būtų pakankamai daug naudingų medžiagų, jį rekomenduojama virti net 6–10 valandų. Šaldytą sultinį užtenka praskiesti vandeniu ir galima vartoti.

Į vištienos sultinį A. Čepukaitė rekomenduoja įdėti daržovių – puikiai tinka salierai, ridikai, morkos, žiediniai kopūstai, česnakai, svogūnai, krapai. Neilgai verdamos daržovės sultinį tik dar labiau praturtina naudingomis medžiagomis, tačiau jas pervirus netenka ir skonio, ir maistinės vertės, todėl vertėtų jas virti tik tiek, kol dar yra traškios. Taip pat specialistė siūlo į sultinį dėti viso grūdo makaronų, grūdų, lęšių ar ryžių – valgant tokį patiekalą, žarnyne vyksta maisto skaidymas ir pasigamina gerosios bakterijos.

„Organizmui sriuba yra nuostabus patiekalas, ją galima vartoti beveik kasdien. Sriuba sušildo mūsų kūną, kuris šaltuoju metų laiku daugiau kalorijų naudoja šilumos išlaikymui. Šiltas maistas taip pat atneša gerų emocijų, skatina malonią savijautą, todėl yra būtinas kasdieniame racione“, – paaiškina A. Čepukaitė.

Valgydami vištienos sultinį, lengviau suvartojame ir rekomenduojamą skysčių kiekį. Anot A. Čepukaitės, daugeliui žmonių išgerti vandens dienos normą yra iššūkis, o bent kartą per dieną skanaujant sultinio arba jo pagrindu išvirtos sriubos, kartu suvartojame ir taip reikalingų skysčių, kurie dar yra praturtinti organizmą nuo ligų saugančiomis maisto medžiagomis.

Sušildys ir pasotins

„Rimi“ ekspertai pranešime žiniasklaidai rekomenduoja išsivirti aromatingą vištienos sriubą: auksinis sultinys su daržovėmis sušildys ir pasotins.

Vištienos sriuba su pupelėmis ir daržovėmis

Patiekalui reikės:

3 vnt. vištienos blauzdelių;

2 vnt. morkų;

3 vnt. salierų stiebų;

1 vnt. česnako;

1 vnt. poro;

200 g trintų pomidorų;

230 g konservuotų pupelių;

100 g lapinių kopūstų;

druskos – pagal skonį;

aliejaus – kepimui.

Kaip gaminti:

* Vištieną apkepkite alyvuogių aliejuje ir suberkite per pusę perpjautas morkas bei poro stiebus ir patroškinkite 2 minutes. Sudėkite pomidorus ir įpilkite 2-3 l vandens.

* Kai tik sriuba pradės virti, temperatūrą sumažinkite per pusę, leiskite garuoti.

* Sudėkite visą česnaką ir druską.

* Sultinį virkite mažiausiai valandą, kad paukštiena lengvai atsiskirtų nuo kaulų.

* Sultinį nukoškite ir vėl užkaiskite.

* Sudėkite nuo kaulų nuimtą mėsą ir morkas, supjaustytas mažesniais gabalėliais.

* Taip pat suberkite smulkintus salierų stiebus, kopūstų lapus ir pupeles.

* Virkite sriubą dar 10 minučių, nukelkite nuo viryklės.

Skanaus!