„Bruknes, jų arbatas bei nuovirus tinka vartoti sergant šlapimo takų uždegimu, jos skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, todėl jas verta vartoti turintiems šių sutrikimų. Taip pat naudinga vartoti esant kapiliarų pralaidumui, gali padėti esant inkstų akmenligei, reumatui, artritui, stipriai karščiuojant bei troškuliui malšinti. Uogose gausu vitaminų – karotino, B1, B2, C, P, taip pat ir mineralinių medžiagų – fosforo, kalio, kalcio, geležies, mangano, magnio“, – naudas vardija žolininkė Jadvyga Balvočiūtė ir primena, kad naudingos sveikatai yra ne tik bruknių uogos, bet ir jų lapai.
Svarbu ir tai, kaip nuovirus gaminate, kaip laikote, mat gali skirtis vaistinio poveikio stiprumas.
„Esant šlapimo nelaikymui, galite pasidaryti nuoviro iš bruknių lapų ir gerti vakare. Dar į šį nuovirą galite pridėti jonažolės, rykštenės. Geriausia tokį pasidarytą gėrimą laikyti šiltai kiek ilgesnį laiką, geriausia termose, nes tuomet geriau suskyla lapuose esančios medžiagos - arbutinas, hidrochinonas ir gliukozė ir organizmas geriau jas pasisavina.
Tiesa, vien iš bruknių pagaminto nuoviro nerekomenduojama vartoti turintiems itin padidėjusį rūgštingumą – uogos gali dar labiau sudirginti pažeistą skrandžio gleivinę.
„Tokiu atveju reikia kartu įsidėti arba atskirai išsivirti kažko, kas mažintų rūgštingumą arba neleistų jam pasireikšti. Tam tinka gleivingi augalai“, – pasakoja J.Balvočiūtė.
Tam, kad organizmas nebūtų suerzintas, žolininkė rekomenduoja nuovirus pradėti vartoti vartoti po vieną arbatinį šaukštelį.
„Vartojant išsyk daugiau, nei reikia, organizmas gali būti sudirgintas.
Ir šaldyti, ir džiovinti – tik laiku surinkti
Bruknė – visapusiškai puiki uoga. Bruknių uogas galima virti uogienėms, daryti antpilus, nuovirus.
Galima ir šaldyti bei visus metus turėti po ranka, nes jos puikiai išsaugo maistines medžiagas.
Svarbu atitirpinus suvartoti iškart, mat jos greitai sugenda.
Galima rinkti ir esant švelniai žiemai, o pavasarį – tik labai trumpą laiką, iki augalui pradedant vėl vegetuoti“, – pasakoja žolininkė J.Balvočiūtė ir pabrėžia, kad bruknes galima vartoti tik įsitikinus, kad organizmas į tai nereaguoja labai jautriai.
Tam, kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti kelis pagrindinius dalykus: bruknės pradeda nokti rugpjūčio pradžioje, o spanguolės – rugsėjį.
„Be to, bruknių uogos yra skaisčiai raudonos, švelnesnės skoniu, o spanguolių – tamsiai raudonos bei sultingos. Bruknių krūmeliai auga spygliuočių, taip pat mišriuose miškuose, Lietuvoje – dažniausiai šviesiuose pušynuose, plynuose kirtimuose ir viržynuose, gali būti sutinkamos aukštapelkėse.
Tuo metu spanguolės mėgsta drėgnas vietas – pelkėtus miškus, pelkes, liūnus“, – sumaniusiems brukniauti pataria žolininkė.
Jeigu į mišką atėjote bruknių, tačiau radote spanguoles – nenusiminkite. Šios uogos ne ką mažiau vertingos. Jose taip pat gausu panašių maistinių medžiagų, rūgščių, vitaminų bei mineralų kaip ir bruknėse. Spanguolės nemažesnis vaistas turint šlapimo takų sutrikimų, tonizuojant organizmą.