Kaip vadinasi jūsų mėgstami ledai?

Pieniški, grietininiai, plombyras, sorbetas, šerbetas… Kuo skiriasi visų pamėgtas vasaros desertas?

Pagal sausųjų medžiagų ir pieno riebalų kiekį valgomieji ledai skirstomi į pieniškus, grietininius ir plombyrą, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsiųstame pranešime:

• pieniški valgomieji ledai, kuriuose sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 28 proc., pieno riebalų – ne daugiau kaip 7 proc., pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2 proc.;
• grietininiai valgomieji ledai, kuriuose sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 32 proc., pieno riebalų kiekis yra 8–11 proc., pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2 proc.;
• plombyras, kuriame sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 36 proc., pieno riebalų – ne mažiau kaip 12 proc., pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2 proc.

Priklausomai nuo vaisių (vaisių sultys, vaisių minkštimas, vaisių tyrė) kiekio, ledai skirstomi į vaisinius, sorbetą ir šerbetą:

• vaisiniai valgomieji ledai, kuriuose vaisių yra ne mažiau kaip 20 proc. Jei vaisiniai ledai gaminami su koncentruotomis vaisių sultimis, jų dedama ne mažiau kaip 2,5 proc.;
• sorbetas, kuriame vaisių yra ne mažiau kaip 25 proc. Gaminant sorbetą nenaudojamas pienas arba pieno sudedamosios dalys;
• šerbetas, kuriame vaisių yra ne mažiau kaip 10 proc., sausųjų medžiagų – ne mažiau kaip 20 proc., riebalų – ne mažiau kaip 1 proc.

Padėti pasirinkti gali ir pavadinimas. Pavyzdžiui, „braškiniai“, „avietiniai“ ar panašus pavadinimas ledų etiketėje reiškia, kad gamintojas naudojo natūralius produktus – uogas ar vaisius, jų sultis ar džemą. Tuo metu aromatą suteikiančiais maisto priedais pakeistus natūralius ingredientus žymi užrašai „braškių skonio“, „kivių skonio“ ir pan.