– Ieva, papasakokite, kaip ilgai ūkininkaujate?
– Nuo pat vaikystės mane supo žemės ūkis. Tėtis prieš 28 metus įkurė mūsų šeimos ūkį. Prisimenu, kai buvau dar maža mergaitė, dienas leisdavome ūkyje, kartu su sese iš šiaudų statydavome sienas, žaisdavome balose ir mėgaudavomės nuostabiomis braškėmis. Būtent tai ir lėmė pasirinkimą studijoms – jau devintoje klasėje buvau apsisprendus. Prieš šešis metus baigiau agronomijos studijas ir esu diplomuota agronomė. Kol studijavau, ūkininkavimas man buvo labiau kaip hobis, buvau tėčio padėjėja. O štai dabar tai tapo pagrindine mano veikla, kurioje esu 14 metų. Perėmiau visas vadžias į savo rankas, todėl dabar save drąsiai galiu pristatyti kaip ūkininkę.
– Kokias uogas ir daržoves auginate savo ūkyje?
– Pradžioje auginome tik braškes, nes tai mėgstamiausios lietuvių uogos. Anksčiau jos buvo savotiškas uogų etalonas. Prasidėjus vasarai, visi išsiilgę jų laukdavo, todėl ir ūkį pavadinau „Ievos braškės“ – taip mane galite rasti ir instagrame. Tačiau ilgainiui sezoniškumas nyko, šviežias uogas įpratome ragauti visus metus, ir pirmosios uogos nustojo žmonėms teikti tiek džiaugsmo kaip anksčiau.
Dėl šios priežasties nutarėme plėsti savo auginamų kultūrų asortimentą. Pirmiausia, pradėjome auginti remontantines avietes, dar kitaip visiems žinomas kaip rudenines.
Šiuo metu jų turime net 8 skirtingas veisles. Vėliau į savo derlių pridėjome ir daržovių, ėmėme auginti žiedinius kopūstus, brokolius, taip pat visų mylimas šilauoges. O štai šiemet pasodinome net 3000 arbūzų daigų, bandome auginti ir skaptavimui skirtus moliūgus – jie puikiai tiks Helovyno šventei. Pasirinkome auginti būtent šitas uogas ir daržoves, todėl, kad ir patys jas labai mėgstame valgyti.
– Turite mažametį sūnų – kaip jums pavyksta suderinti ūkininkavimą su vaiko auginimu? Ką jaučiate, stebėdama savo berniuką, augantį laukuose?
– Išties suderinti tikrai sunku, tad šitoj vietoj tariu didelį ačiū savo vyrui, tėčiui ir seseriai už pagalbą. Jie visi padeda tiek ūkyje, tiek sūnelį prižiūrint. Be jų tikrai viena nieko nespėčiau. Man kaip mamai svarbiausia matyti, kaip vaikas auga, vystosi, todėl kiekviena praleista diena ūkyje vis kažko naujo išmoko mano berniuką.
Domas yra labai žingeidus vaikas, kasdien stebėdamas mus dirbančius kopijuoja mūsų darbus. Taip pat susipažįsta su įvairių tekstūrų daiktais, taip vis labiau lavi jo pasaulio pažinimas. Žinoma, kartais atrodo, kad per darbus skiri per mažai laiko, bet kai pamatai, kad jis puikiausiai sau žaidžia traktoriuje, supranti, kad tas mažas pipiras jau puikiai sau prisigalvoja veiklų ir jam visai neliūdna.
– Socialiniuose tinkluose galima matyti, kad gaminate ir įvairius desertus, sakykite, kokie yra jūsų mėgstamiausi, ruošiami iš savo uogų?
– Išties man pats geriausias desertas yra ką tik nuskintos uogos, bet kai norisi kažko kitokio, renkuosi uogų kokteilį. Jį mėgstu gaminti tiek vasarą iš šviežių uogų, tiek žiemą iš šaldytų. Taip pat labai patinka jogurtiniai želė tortukai, juos visada labai lengva pagaminti, o skonis pasakiškas.
Žiemai puikiausias desertas yra džiovintos vaisių juostelės, tik jų ilgiausias gaminimo procesas, tad laukti, kol išdžius orkaitėje ar vaisių džiovyklėje. užtrunka. Kai virtuvėje turiu daugiau laiko, tada mėgstu gaminti šiek tiek sudėtingesnius desertus.
– Desertų gamyba jums hobis?
– Desertai yra visiškas mano hobis, tačiau visuomet viduje kirba mintis išmokti juos ruošti tobulai ir taip sukurti desertų krautuvėlę. Juk kas gali būti geriau nei iš pačių užaugintų uogų kuriami desertai.
– Vasara – į pabaigą, tad pats metas ruoštis artėjančiam rudeniui ir žiemos sezonui. Gaminate įvairias uogienes ir spaudžiate sultis?
– Ateinant rudeniui dažnai orai sugadina uogų kokybę, ypač aviečių. Jos dažnu atveju būna netinkamos pardavimui, bet tinkamos perdirbimui. Dėl to pirmiausia pabandėme išspausti natūralias aviečių sultis. Žmonėms buvo gana keista, kadangi sultyse nebuvo jokių pridėtinių cukrų, skonis gana rūgštokas, bet maloniai gaivus. O praėjusiais metais sugalvojau palepinti ir smaližius, tad pradėjau virti aviečių uogienę – ji sulaukė didelio susidomėjimo, tad tikrai virsiu ir šiemet. Pasibaigus braškių sezonui šiemet viriau ir jų uogienės.
– Ar pasidalintumėte mėgstamos uogienės receptu?
– Man pati skaniausia uogienė yra aviečių su cinamonu. Ji puikiai nuteikia niūriais ir šaltais vakarais. Kadangi mėgstu ne per saldžiausias uogienes, naudoju gana nedaug cukraus.
Norint ją išsivirti reikės:
1 kg aviečių,
250 g cukraus
Lazdelės cinamono.
Gaminimo eiga:
* Viską sudedame į storadugnį puodą ir verdame apie 15-20 min. Kartas nuo karto pamaišome, kad uogienė neprisviltų.
* Iš išvirusios uogienės išimame cinamono lazdelę.
* Į išvalytus stiklainius pilame uogienę ir užsukame dangtelius. Ir viskas. Uogienė puikiai laikosi net metus, cukraus daugiau tikrai nereikia.
Pastaba: kadangi naudoju paprastą cukrų – uogienė gaunasi gana skysta, tad jei norisi kažko panašesnio į džemą, reikėtų naudoti specialų uogienių cukrų, kuriame yra pektino.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją