Aš turiu savo ginklą, slaptą „Užkalnio dietą“ – ji vadinasi daugiau judėti ir mažiau ėsti. Tai revoliucinis būdas, neturintis analogų pasaulyje.
Daugiau judėti yra paprasta – tiesiog vaikštau didelius atstumus, 3-4 val. kasdien, lyg mano gyvybė nuo to priklausytų. Mažiau valgyti yra visai kitas žaidimas. Ypač Amerikoje. Būtent Amerikoje.
1. Taip, čia daug storų žmonių. Ne tokių, kaip aš, kur su pilvūzu. Ne. Tokių, kurie yra kaip keisto plastiko maišai, pripildyti liulančio skysčio. Apsigobusių palapinėmis. Kurių šortai yra nedidelio automobilio apdangalo dydžio. Jie visada su šortais, ir jų kojos yra kaip tos gaisrininkų žarnos su gumulu vandens, kurias rodo animacijoje sekundę prieš joms sprogstant.
2. Tie žmonės yra jums priminimas. Jie kažkada buvo tokie, kaip jūs, o jūs, jei nesisaugosite, galėsite būti tokie, kaip jie. Jie irgi kažkada pradėjo nuo antros porcijos bulvyčių ir gal dar deserto, nes juk šventė. Paskui dalykai nuėjo nebekontroliuojamai.
3. Kai žmonės, nebuvę Amerikoje, išgirsta, kad čia didelės porcijos, jie linkčioja galva ir prisimena savo babą, kuri irgi, žinote, visada grūda daug valgyti. Po tris kotletus įdeda ir siūlo dar. Ir dar bulvių košės. Amerika yra ne tai. Įsivaizduokite, kad atvykote pas babą, o ji jau jūsų laukia su kotletais, bet ne dubenyje, o turi jų prikrovus pilną cepelinų puodą. Ji juos kepė per naktį. Kai dėl bulvių košės, tai ji ne puoduke. Ne, ji blizgančioje skardinėje 70 litrų balėjoje. Bulves skuto nuo užvakar ir virti padėjo trys kaimynų šeimos. Supylė bidoną pieno. Ir tai yra jūsų porcija. Kad nebūtų sausa, kunkuliuoja keturių litrų puodas padlivkos, ir dėl saldumo trijų litrų slovikas bruknių uogienės. Valgyk, anūkėli. Jei reikės, kepsim dar. Tai yra amerikietiška porcija.
4. Ir dar tada ateina ir klausia, ar nieko netrūksta. Jūs tuo metu renkate nuo grindų ištrūkusias marškinių sagas ir galvojate, kad jei jau mirti, tegu bus ką prisiminti. Ir paprašote dar vynuogių džemo ir ei, padavėja, dar keturis skrebučius. Ir kavos, dar kavos. Tai yra amerikietiškas būdas. Ir tada jums siūlo deserto. Geriausia, jei dar su plakta grietinėle.
5. Kaip likti gyvam? Pirmiausia, jokių saldžių gėrimų. Jei norite burbuliukų, imkite bent jau dietinį arba tiesiog gazuotą vandenį. Šiaip net įprastiniai saldieji gėrimai Amerikoje yra blogesni, nei namie: pirmiausia, nes šiaip labiau saldinami, antra, ten naudojamas kukurūzų sirupas. Tai blogiausias Dievo sukurtas cukrus. Jis eina į kūno riebalus, kaip eiklusis Feraris. Kitoks cukrus irgi negerai, bet šitas, kurį Amerikoje pila į gėrimus, yra Šėtono eliksyras.
6. Niekada, jokiomis aplinkybėmis, nesutikite imti extra, karališkos, super ar šiaip „šeimyninės“ porcijos. Net mažiausia bus per didelė. Visada.
7. Prisimenate, kaip mama liepdavo lėkštėje nieko nepalikti. Mylėkite mamą, bet prisiekite sau, kad daugiau to nebus. Paliksite nuo šiol visada. Didžiuositės, kiek maisto po jūsų reikės mesti lauk. Nuo jūsų lėkštės. Geriau į šiukšlinę, nei į jūsų pilvą. Nebent save laikote šiukšline.
8. Vienas dienos maitinimas, kur neišvengsite persivalgymo, net jei 70% visko paliksite, yra amerikietiški pusryčiai daineryje. Beje, nepainiokite diner (valgykla) su dinner (vakarienė) – sovietinėse mokyklose, kur mokydavo pagal durnus anglų kalbos vadovėlius, verstus iš rusų kalbos, kuriuos rašė armėnų metodininkų mafija (visas sovietinis anglų kalbos mokslas buvo armėnų rankose, nes jie turėjo raktinius žmones pedagogikos mokslų akademijoje, be to, seni gudrūs armėnų revoliucionieriai dar nuo Stalino laikų sugebėjo lipti sausi iš vandens ir turėjo savo mafijukę, kur remdavo vieni kitus), mus mokė, kad dinner yra pietūs. Na taip, nebent pietus valgote 19:00. Tai va, amerikietiškas diner, dirbantis tipiškai nuo 06:00 iki 15:00, neturi lengvų variantų. Nėra taip, kad atneštų omletą. Tai bus omletas, pavyzdžiui, su bekonu, keptom bulvėm (pasirinkit kokias), ir dar keturi skrebučiai, pertepti sviestu, kad nepamirštumėt patys persitepti, ir džemo trys-penki indėliai, ir kavos tiek, kiek lenda. Ta prasme yra garbės reikalas, kad svečiui vis prišokus pripildyti kavos. Ir dar. Ir dar. Nepatyrę užsieniečiai dar kartais nusprendžia paturėti visą potyrį (nors tai jau yra liga, o ne potyris), ir paprašo porcijos blynelių, kaip kokio deserto. Bepročiai. Blyneliai, jų kalnas, su sviestu ir klevų sirupu ir šonine, yra pats savaime pilnas patiekalas. Iš kur žinau, kad taip būna? Esu taip padaręs.
9. Amerikietiško maisto restorane valgant vakarienę ir užsisakius kokį burgeriuką (bus bulvyčių, ir daug), nedarykite klaidos ir neužsisakykite dar ir „appetizers“. Kokios nors sūrio ir bekono gabaliukų prikimštos bulvių lupenos (potato skins) yra ne užkandukas. Suvalgius trečdalį tos porcijos, jau nebenorėsite daugiau nieko.
10. Prisiminkite, kad ir kiek užsisakytumėt, dar niekada niekam Amerikoje nėra buvę taip, kad žmogus būtų jautęsis, kad galėtų būti užsisakęs daugiau. „Jaučiuos nepavalgęs“ – šito niekas nėra pasakęs.
11. Kad ir kaip norėtųsi, vieno burgerio gana. Vienos picos gana. Tose frykų laidose, kur rodo kūdintis bebandančias baltąsias šiukšles (White Trash), pastebėkite, kaip jos įprastai valgo. Penki burgeriai, penkios bulvytės, o jei dvi bobos valgys picą, tai jos užsisako keturias. Tas laidas sveika žiūrėti, kaip jaunimui reikia rodyti filmus apie nacių nusikaltimus, nes mes visi labai pavojingai vaikštote greta prarajos krašto.
12. Netiesa, kad tie žmonės, nors ir ėda kaip begemotai, vis tiek laimingai gyvena. Ne. Jie paprastai užverčia kanopas gana anksti. Seno amžiaus liulančių riebalų maišų nematome: senukai, kurių daug, pasiekė tokį amžių būtent todėl, kad neklausė mamos ir pusę visko išmesdavo.
Tai išgerkime vandens su ledu už tai, kad niekada nereikia klausyti mamos.
