Iš tikrųjų, virtuvės personalas turi nešioti galvos apdangalus, kad apsaugotų maistą nuo savo pačių plaukų. Šefai nėra išimtis ir privalo kuo nors pridengti galvą. Kita vertus, tai neturi būti aukšta balta skrybėlė.
Tiesą sakant, jas šefai dažniausiai palieka ypatingoms progoms. Šiais laikais virtuvės vyresnieji nešioja paprastesnius ir praktiškesnius galvos apdangalus. Bet ta aukšta balta skrybėlė turi gilias tradicijas.
Manoma, kad balta šefo skrybėlė atsirado 16 amžiaus Prancūzijoje. Ji greičiausiai išsivystė iš prancūzų tokos – aukštos skrybėlės be jokio bryliaus. Šefai visais laikais turėjo kuo nors prisidengti galvas, taigi, su laiku ėmė nešioti prabangesnes skrybėles nei kiti. Aukšta toka ne tik padėjo išvengti plaukų lėkštėje, bet kartu ir simbolizavo šefo viršenybę prieš kitus maisto gamintojus.
Tokos buvo pakankamai sunkios ir standžios – ne pats patogiausias galvos dangalas dėvėjimui virtuvėje. Taigi, su laiku imta gaminti modernias lengvas šefų kepures, kurios nebūtinai buvo tokios aukštos. Prancūzų virtuvės legenda Marie-Antoine Carême (784–1833) savo baltą plaukų dangalą sutvirtino kartonu, taip sukurdamas modernią šefo skrybėlę.
Tas šefo skrybėlės aukštis turi šiokia tokią praktinę paskirtį. Virtuvėje visi atrodo vienodai – baltos uniformos, po kepurėmis paslepiami plaukai, garų nubučiuotas veidas. Aukšta skrybėlė padeda surasti šefą, kurio gali prireikti pristatant produktus ar grąžinant klientui nepatikusį patiekalą.
Beje, tos šefo skrybėlės klostės turi ir simbolinę reikšmę. Teigiama, kad 100 klosčių rodo, jog šefas žino 100 būdų pagaminti kiaušinį. Balta spalva taip pat yra mėgstama virtuvės personalo uniformos kūrėjų. Ji ne tik simbolizuoja švarą, bet ir padeda ją palaikyti. Pažvelgus į baltą uniformą galima greitai pamatyti visus nešvarumus ir pasiųsti virėją persirengti.