„Pernai savo renginį Kaune surengėme pirmą kartą. Nors skeptikai gąsdino, kad šiame mieste sėkmės nesulauksime, į renginį suplūdo keli tūkstančiai žmonių“, – atsiųstame pranešime pasakoja jo organizatorė Ventė Viteikaitė.
Kaune vyksatntį festivalį apims veganiškų prekių mugė, kurioje dalyvaus per pusšimtį lietuviškų ir iš užsienio atvykusių verslų, vyks paskaitos, maisto gaminimo pamokos ir kitos veiklos. Jau nuo pernai festivalis bendradarbiauja su Kauno miesto Vinco Kudirkos biblioteka – joje visą renginio savaitę vyks nemokamos paskaitos sveikos mitybos ir gyvensenos temomis. Kiekvieną vakarą nuo pirmadienio iki penktadienio mažojoje bibliotekos salėje paskaitas skaitys neseniai duris atvėrusios Gyvensenos medicinos klinikos gydytojai, o šeštadienio popietę bendrojoje skaitykloje paskaitą „Energija, sveikata ir motyvacija: kaip jų pasiekti?“ skaitys žinomas sporto treneris ir mitybos specialistas Andžejus Michmelas.
Festivalio renginiai yra skirti populiarinti veganizmą, augalinę mitybą ir sveiką gyvenimo būdą. Idėją organizuoti tokį renginį V. Viteikaitė atsivežė iš užsienio. „Apsilankiusi Londone organizuojamame „Vegfest UK“ festivalyje, kuris laikomas didžiausiu veganų renginiu Europoje, pajutau, kad panašaus renginio jau reikia ir Lietuvoje“, – sakė ji. Pirmasis augalinės mitybos festivalis Lietuvoje buvo surengtas 2016 m. rudenį.
Veganai mano, kad nedera savo reikmėms išnaudoti kitų gyvų būtybių, tad nevartoja mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir netgi medaus, nenaudoja su gyvūnais išbandytos kosmetikos, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką. Nors yra tautų, kurios nuo seno maitinasi veganiškai, judėjimo pradžia laikomi 1944 m., kuomet Jungtinėje Karalystėje Birmingamo mieste buvo įsteigta veganų draugija.
Veganų skaičius nuo pat judėjimo pradžios augo, tačiau bumą pasiekė atsiradus internetui, o ypač išpopuliarėjo pastaraisiais metais. Veganizmas laikomas šiuo metu sparčiausiai pasaulyje plintančiu judėjimu. Jungtinėje Karalystėje veganų skaičius siekia 3,5 milijono, skaičiai vejasi ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Skandinavijos šalyje. Judėjimas taip pat labai populiarus JAV, Kanadoje, Australijoje, Tailande, Rusijoje. Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ suburta grupė „Lietuvos veganai“, kitą savaitę švęsianti penkerių metų gimtadienį, šiuo metu jungia daugiau nei 25 tūkst. narių.
Rinktis veganizmą žmones skatina ne tik etiniai veiksniai, bet ir sveikata bei rūpinimasis aplinkosauga. Visos didžiosios pasaulio mitybos ir sveikatos organizacijos veganišką mitybą pripažįsta kaip tinkamą įvairaus amžiaus žmonėms, o nemažai jų dar ir nurodo, kad ji gali būti taikoma kaip prevencinė priemonė nuo dažniausiai pasitaikančių šiuolaikinių ligų, tokių kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, alergijos ir t.t. Intensyvi gyvulininkystė yra ir pagrindinė aplinkos taršos priežastis – jos daroma žala gamtai yra didesnė už visos gamybos ir transporto kartu sudėjus.
V. Viteikaitė veganišką gyvenimo būdą pasirinko prieš šešerius metus. „Tuo metu gyvenau Turkijoje ir labai domėjausi sveika gyvensena. Visi patikimi šaltiniai nurodė, kad sveikiausias žmogui – pilnos struktūros augalinis maistas. Taigi, gyvūninės kilmės produktai iš raciono ėmė nykti, o 100% vegane tapau, kai įsikėliau į vieną butą su vegane drauge“, – pasakoja ji.
Pakeitus mitybą, pasak jos, atsirado daugiau energijos, miegas tapo gilesnis, išnyko peršalimo ligos.
Mergina pasakojo, kad maitinasi paprastai, pusryčiams geria žaliuosius kokteilius, pietums gaminasi sriubas, troškinius, vakarienei – lengvesnius užkandžius, įvairias salotas. „Žmonės baiminasi, kad perėjus prie veganiškos mitybos, neturės, ką valgyti, tačiau pasaulyje yra daugiau nei 20 tūkst. valgomų augalų ir tik kelios dešimtys valgomų gyvūnų, tad pasirinkimas – didžiulis“, – tvirtina šventės organizatorė.
Pasak jos, patiekalų receptų geriausia ieškoti internete, įkvėpimo galima rasti Azijos, Afrikos virtuvėje, tačiau ir nemaža dalis Europos šalių patiekalų tradiciškai yra veganiški.
Daug kas tapę veganais tvirtina, kad ėmė valgyti žymiai įvairiau ir skaniau, atrado produktų, patiekalų, apie kuriuos iki tol nė nebuvo girdėję.