Ryžių mirkymas ir plovimas
Nei mirkymas, nei plovimas nėra milžiniška klaida. Tiesą sakant, pats nerimavimas, plauti ar mirkyti ryžius prieš virimą yra didesnė klaida, kadangi nei vienas, nei antras neturės tokio neigiamo poveikio galutiniam produktui, palyginti su kai kuriomis žemiau išvardintomis klaidomis. Blogiausia, ką gali padaryti mirkymas – ryžiai taps lipnesni. Panašiai ir skalaujant baltuosius ryžius nuplaunama dalis maistinių medžiagų, taip pat dalis krakmolo. Tad nesvarbu – ryžius mirkysite, plausite, darysite ir vieną, ir antrą, ar nei vieno, išsirinkite vieną metodą ir laikykitės jo kaskart dėl nuoseklumo.
Virimui naudojamas beskonis skystis
Didžiausias kaltininkas – nesūdytas vanduo. Idealu būtų ryžius virti sultinyje, tačiau jeigu jo neturite arba jis apskritai jums nepatinka, bent jau pasirūpinkite, kad vanduo būtų pasūdytas. Pusė arbatinio šaukštelio druskos 350 mililitrų vandens – to turėtų pakakti. Taip pat lipnumui kelią užkirs aliejus, kurio tam pačiam kiekiui vandens reiktų vieno arbatinio šaukštelio.
Recepto laikomasi pažodžiui
Tai galioja ir ant pakelio esančiai virimo instrukcijai. Tobulai išvirti ryžiai – tam tikrą laiką tam tikro ryžių kiekio lėtas virimas tam tikrame vandens kiekyje. Darant prielaidą, kad pastovus nevirtų ryžių kiekis (tarkime, viena stiklinė) verdamas reikiamame vandens kiekyje ir reikiamą laiką, įtakos turi ir puodo savybės, tiksliau jo dangtis ir kaip sandariai jis užsidaro.
Jeigu dangtis sandarus, vanduo menkai nugaruoja, o tai reiškia, kad kiekvienai stiklinei nevirtų ryžių reikia mažiau vandens. Čia ir slypi priežastis, kodėl šis produktas taip gerai išverda ryžių puode – tiesiog gamintojas puikiai žino, kokią temperatūrą pasieks vanduo ir kiek jo nugaruos (nes jis žino, kaip sandariai užsidarys dangtis). Taip galima pasakyti tiksliai, kiek vandens reikia konkrečiam ryžių kiekiui.
Žinoma, nėra pasaulyje tokio ryžių recepto, kuris būtų tinkamas bet kokiam virimo indui. Taigi, kiekvienas receptas, įskaitant ir virimo instrukcijas ant ryžių pakuotės, geriausiu atveju yra apytikslis.
Taip pat atkreipkite dėmesį, kad rudiesiems ryžiams išvirti reikia daugiau laiko nei baltiesiems, tačiau nebūtinai reikia daugiau vandens. Vėlgi, kadangi garavimas yra kontroliuojamas, virimo laikas priklauso nuo vandens absorbavimo lygio.
Sprendimas: eksperimentuokite. Laikykitės ant pakuotės nurodomos virimo instrukcijos kaip rekomendacijos, o jeigu ryžiai – per drėgni ar per sausi, ateityje virimo laiką atitinkamai pakoreguokite. Siekiant geriausių rezultatų, kiekvieną kartą virdami ryžius naudokite tą patį puodą ir tą patį dangtį.
Ryžių virimas
Pagrindinis žodis šiuo atveju – ne virti, o lėtai virti. Verdant ne tik vanduo greičiau išgaruos, bet dar intensyvus judėjimas sujudins papildomą krakmolo kiekį, dėl ko ryžiai taps dar lipnesni. Lėtas virimas vyksta 82-96 laipsnių temperatūroje, tokiu atveju burbuliukai gerokai mažesni nei stipriai verdant. Daugeliu atveju tai pasiekiama užverdant vandenį ir paskui temperatūrą sumažinant iki minimumo.
Dangčio nuėmimas
Dažnai virdami ryžius nuimame dangtį, kad pažiūrėtume, kiek liko puode vandens ir ar jie jau išvirė. Vis dėlto, šis veiksmas duoda priešingą rezultatą. Taip pat gali kilti pagunda nuimti dangtį ir pamaišyti ryžius, kas yra ypač pražūtinga, nes ryžiai bus itin lipnūs ir krakmolingi.
Ryžių maišymas virimo metu turėtų būti įvardintas, kaip atskira klaida. Vis dėlto, jeigu prisiminsite, kad verdant ryžius negalima atidengti dangčio, automatiškai neliks atsitiktinio maišymo problemos.
Kai bandymų ir klaidų keliu išsiaiškinsite tinkamą vandens kiekį ir virimo laiką, daugiau žvilgčioti po dangčiu nebereikės. Kai suskambės laikrodis, galėsite užtikrintai išjungti viryklę ir pereiti prie kito veiksmo.
Nepurenti ryžiai
Kai ryžius išpurenate, tai leidžia išsiveržti pertekliniams garams, kurie kitu atveju ryžius toliau kaitins ir dėl to ryžiai galiausiai pervirs. Purenti reikia šakute arba kiauru šaukštu, taip grūdai atskiriami vienas nuo kito. Medinis šaukštas grūdus gali sutrinti.
