Hákarl – tai nacionalinis Islandijos valgis, gaminamas iš Grenlandijos ryklio mėsos. Kuri, beje, yra nuodinga dėl aukštos trimetilamino N-oksido ir karbamido koncentracijos. Islandams padeda tai, kad šios nuodingos medžiagos yra ne pačioje mėsoje, o jos sultyse. Tradiciškai išvalytas ryklys be galvos yra užkasamas seklioje duobėje smėlyje ar žvyre. Ant viršaus dar padedami keli akmenys, kurie spaudžia mėsą, versdami skysčius iš jos išbėgti.
Ką veikia ryklys po smėliu? Pūva. Na, gerai – fermentuojasi. Po smėliu ryklio mėsa praleidžia 6-12 savaičių, tada yra ištraukiama, supjaustoma į ilgas juosteles ir pakabinama džiovyklose keliems mėnesiams.
Džiūdama fermentuota ryklio mėsa susitrauks, susiraukšlės ir pasidengs ruda pluta. Ją vietiniai nulupa prieš patiekdami Hákarl ant stalo. Tiesa, šiais laikais egzistuoja ir paprastesnių Hákarl gamybos metodų – mėsa yra suslegiama plastikiniuose induose, iš kurių nuodingas vanduo išbėga lauk. Islandai Hákarl taip pat gali įsigyti ir parduotuvėse.
Kai Gordonas Ramsey'is paragavo Hákarl, iš karto išspjovė tą mažytį gabalėlį lauk. Anthony Bourdainas, kuris šiaip jau buvo egzotiško maisto gerbėjas, apibūdino Hákarl kaip „blogiausią, šlykščiausią ir neskaniausią dalyką“ kokį jis kada nors yra valgęs. Šefas Ainsley'is Harriottas apibūdino Hákarl kaip „šlapimu permirkusį čiužinį“.
Hákarl turi daug amoniako, kurį galima pajusti ne tik liežuviu, bet ir nosimi. Pati mėsa yra šiek tiek guminės tekstūros, pasižymi itin stipriu skoniu. Vieni net nejaučia Hákarl žuvies skonio – daug kam šis patiekalas primena labai stiprų pelėsinį sūrį.
Taip kaip vietiniai islandai valgo Hákarl? Na, jie pataria pirmiausia užsiimti nosį – amoniako kvapas yra stipresnis už skonį. Pirmą kartą ragaujantys Hákarl išgirsta ir kitą patarimą – neskubėti. Reikia gerai pakramtyti, iš pradžių rinktis patį mažiausią Hákarl kubelį. O patys islandai valgo Hákarl kubelius ir juos užgeria brenivinu – vietiniu stipriu alkoholiniu gėrimu.
