Lietuvoje ruošiama kava tampa tokia sėkminga, kad ji vis dažniau keliasi ir už mūsų šalies ribų. Pavyzdžiui, visai neseniai kelionių keltais organizatorius DFDS ir kavinių tinklas „Vero Cafe“ nutarė keltų klientams pradėti siūlyti ne tik rūšinę kavą, bet ir visą specializuotose kavinėse įprastą aptarnavimą, rašoma pranešime spaudai.
Apie tai, kodėl lietuviškoji kavos kultūra niekuo nenusileidžia kitiems didiesiems Europos kavos miestams, kodėl kava ir kelionės – neatsiejami bei kaip tinkamai atskleisti kavos paslaptis kalbame su daugiametę patirtį kavos versle ir mokymuose sukaupusiu Dariumi Vėželiu.
Kavą geriame jau 300 metų
Kavos skrudinimo įmonės „Vero Coffee House“ įkūrėjas D. Vėželis pasakoja, kad, remiantis istoriniais šaltiniais, kavos kultūra Lietuvoje skaičiuoja jau maždaug 300 metų. „Kavą lietuviai, tikėtina, atrado XVIII amžiaus pirmojoje pusėje. Tai galima spręsti iš dvarininkų turto aprašų, kuriuose minimi kavinukai ir malūnėliai kavai malti. Kavinės Lietuvoje, manoma, atsirado apie XVIII amžiaus vidurį. Lenkų istorikai nurodo, kad pirmoji kavinė Varšuvoje atidaryta 1724 m., tad labai gali būti, kad panašiu laiku kavinės atsirado ir Vilniuje“, – tikina D. Vėželis.
Per kelis šimtmečius, akivaizdu, lietuvių santykis su kava tik stiprėjo. Atsižvelgiant į statistinius duomenis galima pastebėti, kad vienas žmogus Lietuvoje per metus suvartoja apie 4,5 kg kavos. Tai, pasak D. Vėželio – nemažas kiekis bendrame pasaulio kontekste. Patenkame į daugiausiai išgeriančių šalių dvidešimtuką. Be to, per metus išgeriame devynis kartus daugiau kavos nei arbatos.
„Lietuvoje skrudinta kava – ir pupelės, ir malta – yra populiaresnė nei tirpi kava. Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje populiariausia kava su pienu arba latte. Pastebima tendencija, kad nuosekliai didėja kavos vartojimas ne namuose. Prie to, žinoma, prisidėjo ir kavos tinklų atsiradimas“, – sako ekspertas.
Lietuvos gurmanai nebeatsilieka nuo vakariečių
D. Vėželis tikina, kad kavos kultūra Lietuvoje ir toliau išgyvena tikrą pakilimą – gurmanai darosi vis žingeidesni, kava jau kurį laiką vartojama ne tik kasdieniam kofeino poreikiui numalšinti, bet ir patenkinti gurmanišką smalsumą. Jis taip pat pastebi, kad aukšto lygio kavinių ir skrudintojų pasirinkimu nebeatsiliekame nuo didžiausių kavos miestų visame pasaulyje – Portlando, Melburno, Londono, Amsterdamo ar Berlyno – diktuojančių naujausias kavos tendencijas. Tiek šiuose miestuose, tiek Lietuvoje rasime kavos barų, ruošiančių kavą ir kavos gėrimus iš išskirtinių (specialty kategorijos) kavos pupelių.
„Kaip ir visoje gastronomijos kultūroje, taip ir kavos skrudinime daugiausia dėmesio skiriama kokybei. Taip pat svarbu, kokioje egzotiškoje šalyje kavos pupelės užaugusios, kokių išskirtinių poskonių ir aromatų jos turi, galiausiai, ar kava šviežiai skrudinta. Todėl būtina palaikyti tiesioginius kontaktus su kavos augintojais ir taip pažinti visą kavos pupelių kelią bei tomis žiniomis pasidalinti su vartotojais. Daugiau kokybės reiškia, kad ir kavos puodelis bus aromatingesnis, šviežesnis, ypatingesnis“, – sako D. Vėželis.
„Mūsų kava – tikrai puiki ir dažno ragautojo skonio receptorius užburia geriau nei žinomų prekės ženklų kava, nes mes galime pasidalinti žiniomis apie kavos kilmę ir daugelį kitų dalykų. Atvykėlius žavi tai, kad lietuviai atsiveža kavą iš daugybės skirtingų šalių augintojų, iš šimtų skirtingų ūkių. Mūsų krašte sparčiai populiarėja rūšinė kava – kokybiškesnė, vadinasi, ir turinti daugiau skonio, ryškesnė, stipresnio aromato, egzotiškesnė, kitokia, nei buvome įpratę ragauti prieš dešimtmetį.“
Kelionės – būdas geriau pažinti kavą
Anot eksperto, prieš kelerius metus ne specializuotose kavos baruose geros kavos rasti buvo gerokai sunkiau, tačiau dabar situacija tikrai pasikeitusi. „Desertinės, barai, restoranai, net keltai, bendradarbiaudami su vietiniais kavininkais, naudoja šviežiai ir profesionaliai skrudintą kavą, atsiranda rūšinės kavos pasirinkimas“, – pastebi D. Vėželis.
Kokybiškos, skonio receptorius virpinančios kavos lietuviai nori paragauti ne tik kavinėse, pastebi specialistas. Rūšines pupeles gurmanai patys malasi ir namuose, tam vis dažniau naudoja filtrinius kavos virimo aparatus – chemex, aeropress ir kitus. Be to, noras mėgautis šviežia ir aromatinga kava nedingsta net keliaujant.
D. Vėželis tikina, kad keliaujant kitose šalyse galima atrasti dar neragautas kavos pupeles, kurių nėra niekur kitur. „Vietiniai skrudintojai dažniau pasirūpina kavos šviežumu. Tai vienas iš kertinių skanios kavos garantų. Taip pat daugelyje kultūrų kavos gėrimas turi senas ir gilias tradicijas. Būtinai išbandykite išskirtinai tame krašte gaminamus kavos gėrimus ar jos paruošimo būdus, nes grįžus namo dažno iš jų nerasite. Kas žino, gal tai bus visą kelionę vainikuojantis, magiškas ir pilnas nuotykių puodelis kavos?“, – svarsto specialistas.
Kavą reikia mokėti ir paruošti, ir ragauti
Kavos gurmanai žino, kad įsimintinai patirčiai neužtenka vien ypatingų kavos pupelių – svarbu, kad gėrimą paruoštų profesionalas. „Įrangoje yra daug subtilybių ir niuansų, kurie leidžia kavą išvirti gerai ir skaniai. Tačiau visų svarbiausia yra kavos profesionalas, stovintis už visos įrangos – gerai kavai reikia įgūdžių ir besąlyginės meilės. Kiekvieno rankose kava įgauna vis kitokių poskonių ir aromatų, tai menas, kurį kiekvienas pajaučiame savo garuojančiame puodelyje“, – tikina D. Vėželis.
Be to, kavos skonis priklauso ir nuo paties ragautojo – norint pajausti visas gėrimo savybes, geriausiai jį ragauti vieną, be priedų. „Žinoma, desertas ir kava – nuo seno žinomas nuostabus duetas. Geriant juodą kavą, espresso, filtrinę kavą, prie jos puikiai derės saldesnis tortas ar pyragas, varškės ar sūrio desertai, šokoladas, riešutai, morengai. Geriant pienišką kavą, rinkitės kažką lengvesnio – uogas, gaivius mažus desertus, lengvus biskvitinius pyragaičius, kurie neužgoš kavos skonio“, – pataria D. Vėželis.