Organizacijos „Nori gali“ programos „Gyvi gali“ vadovė Austėja Vakarinaitė pastebi, kad augaline mityba besimaitinantys žmonės visiškai atsisako gyvūninės kilmės produktų. Tai ne tik mėsa, bet ir žuvis, kiaušiniai, jogurtas, grietinė. Nemažai augaliniu maistu besimaitinančių žmonių nevartoja ir medaus.

„Bet mums labai norisi, kad augalinę mitybą apibrėžtų ne tik atsisakymo kultūra, todėl tiek savo programos metu, tiek kitais laikotarpiais mes akcentą dedame ant žodžio „atradimai“. Žmonės iš tiesų nustemba žmonės, kiek daug yra puikių, įvairių, maistingų, skanių augalinių produktų ir juos mes ir skatiname atrasti, įtraukti į savo mitybą ir ją įvairinti“, – sako Vakarinaitė.

Programos vadovė vardija tris priežastis, kuo augalinė mityba naudinga: savo ir šeimos sveikata, aplinkosauga ir gyvūnų gerovė. „Tiek tarptautinės, tiek nacionalinės institucijos pažymi, kad lietuviai suvartoja gerokai per daug mėsos, o tai siejama su širdies, kraujagyslių, netgi vėžiniais susirgimais. Kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinės sergamumo ir net mirties priežastys Lietuvoje. Tai tikrai yra niūriai nuteikiančios tendencijos, kurias galima pakreipti daug pozityvesne linkme, įtraukus į savo racioną daugiau skanaus augalinio maisto, kuris taip pat yra palankus tiek aplinkai, tiek žmonėms, kuriems rūpi gyvūnų gerovė“, – sako Vakarinaitė.

Jos teigimu, yra patvirtinta, kad augalinė mityba yra subalansuota ir pilnavertiška. Tik svarbu maitinantis rinktis ne pusfabrikačius, produktai turi būti pilnos struktūros, mityba pilnavertiška, ir, svarbiausia, įvairi.

„Nes visi gali paliudyti, kad valgančiųjų mėsą, pieno produktus racionas dažniausiai nusistovi ties keliais, gana neįvairiais produktais ir valgomi vis tie patys patiekalai, tarkime, vištiena keliskart per savaitę“, – pastebi.

O augalinė mityba, pasak Vakarinaitės, siūlo įvairovę, kuri yra vertinga ir visavalgiškai besimaitinantiems žmonėms, taip pat ir fleksitarams – tiems, kurie bando mažinti gyvūninės kilmės suvartojimą. Beje, pasak Austėjos Vakarinaitės, fleksitarų skaičius eksponentiškai auga ir jie sudaro pačią didžiausią į programą „Gyvi gali“ besiregistruojančių žmonių skaičių.

Kampanija „Gyvi gali“ vyksta jau ketvirtą sausį. Vakarinaitės vertinimu, augalinė mityba daugeliui ją išbandančių žmonių neišvengiamai siejasi su pozityviais pokyčiais, su pasirinkimais, kurie palankesni sveikatai, aplinkai, gyvūnų gerovei. Tad neatsitiktinai tam pasirenkama metų pradžia, kai visi jaučiasi astinaujinę, pilni energijos išmėginti kažką naujo.

Programa „Nori gali“ atsispyrė nuo Didžiojoje Britanijoje per 10 metų organizuojamo panašaus 22 dienų iššūkio – šiandien panašios kampanijos vyksta visame pasaulyje, kur augalinis sausis vadinamas „Veganuary“.

„Mūsų komandos tikslas yra parodyti žmonėms, kokia įvairi gali būti mūsų mityba, kokių sveikatai palankių privalumų atneša augalinis maistas, taip pat – koks gardus jis gali būti. Nes net neįsivaizduojame, kokių įvairių patiekalų galima pagaminti iš tų spintelėse dulkančių produktų. Žiūrėjau interviu su Niujorke veikiančio augalinio maisto restorano šefu, gavusiu „Michelin“ žvaigždę būtent už augalinius patiekalus. Jam pačiam buvo gaila, kad jis sąlyginai tik vėlyvame amžiuje atrado augalinius produktus“, – pasakoja Vakarinaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad augalinio maisto įvairovė yra nesibaigianti ir skonių atrasti galima nuolat.

„Augalinės mitybos pranašumas yra tas, kad paprastai labai sunku yra atkartoti vieną ir tą patį patiekalą dukart, nes dėl augalinių produktų savybių patiekalai kaskart išeina skirtingi. Ir tikrai rekomenduoju tai atrasti“, – sako.

Užsiregistravusieji į nemokamą 22 dienų augalinių atradimų programą „Nori gali“, gaus naujienlaiškius drauge su 100 receptų, galės sudalyvauti uždarose konsultacijose su augalinio maisto srityje dirbančiais specialistais, galės prisijungti prie feisbuko grupės, išbandyti receptų leidinį, pavyzdinį meniu. Visos programos metu taip pat vyksta konkursai, kur galima laimėti augalinių prizų. Beje, visa tai galima išmėginti ne tik sausį – ir bet kuriuo kitu metų laiku.

Visą laidą „Delfi diena“ žiūrėkite čia:

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)