Tad DELFI Maistas nutarė apsilankyti ir pasidalinti įspūdžiais, kuriuos patyrė daug vilniečių ir miesto svečių apkalbėtame „Benedikto turguje“.
Pirmas įspūdis – ažūru dekoruotos kolonos primena Prancūzijos sostinę Paryžių. Margais raštais išpuoštos keramikinės plytelės – Pietų kraštus, o mažose ir jaukiose prekyvietėse prie vitrinų žmonės originalią produkciją aptarinėja lyg po atviru dangumi.
Be to, turgus dirba kiek neįprastu turgui laiku – nuo 9 valandos ryto iki 21 valandos vakaro. Ar tai patogu? Kiekvienam pagal poreikius.
Patogu tai, kad turguje galima atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir banko kortelėmis. Tai privalumas šiuolaikiškam žmogui.
Prekybininkai ir gamintojai tiekia įvairiems skoniams pritaikytą, autentišką, ne tik lietuvišką maistą.
Virtuvės – iš viso pasaulio
Norintys pasilepinti ypatingais patiekalais, tikėtina, ras sau tinkamą. Štai išskirtinės itališkos picos galima paragauti „Pizza del Gatto“, kur virtuvės šefas tris savaites Italijoje mokėsi vien tešlos kildinimo technologijos.
Honkongietiški vafliai čia pagaminti pagal autentiškos Honkongo tešlos receptą. Gardinami grietinėle ir įvairiais vaisių įdarais.
Laikinojoje prekyboje pagrindinėje aikštėje, nuo trečiadienio iki sekmadienio, galima aptikti pagal uzbekų receptūrą, naudojant tik uzbekišką įrangą pagamintą tikrą jų duoną, bandeles su įvairiausiais įdarais, prieskoniais.
Arba paskanauti kitų šalių – ukrainiečių, graikų, ispanų, portugalų, kinų, japonų, amerikiečių – virtuvės patiekalų.
Veganiški burgeriai ir Olimpo kalno arbata
„Gamtos burgeris“ siūlo sumuštinius, kuriuose nėra mėsos. Jie pagaminti iš augalinės kilmės produktų ir yra tinkami vegetarams ir veganams.
Išskirtinių, tarsi naminių, ledų galima paragauti „Ice Dunes“, kurie pristatė naujieną – keptų ledų gniūžtes.
Arba Olimpo kalno arbatą, plikomą naudojant tik nuo Olimpo kalno Graikijoje nuskintas vaistažoles. Ir paskaninti graikiškų žiedų medumi – skystu, nesicukruojančiu.
O štai „Medaus pasaulis“ siūlo desertus, pagamintus iš Altajaus kalnuose surinkto medaus.
Išradinga lietuviška produkcija
„Benedikto turguje“ vaisiais ir daržovėmis prekiaujantis Gintaras iš Kėdainių – maisto technologas, kuris nuolat tobulina savo įgūdžius ieškodamas įvairiausių rauginimo metodų, atskleisdamas paslaptis, sekdamas tautinio paveldo keliu ir bandydamas išrasti visiškai neatrastus skonius.
Vienas išskirtiniausių jo siūlomų produktų – sausi rauginti agurkai, panardinti žolelių jūroje. Tai nė kiek į įprastus raugintus agurkus nepanašus užkandis.
Šalia įsikūrę šeimos pieno ūkis „Sūrio džiazas“ siūlo išskirtinio skonio maisto gaminius. Vyras valdo ūkį, o žmona (buvusi chemijos mokytoja) gamina įvairiausių rūšių sūrius – nuo fermentinių iki tepamųjų. Ponia Svajonė niekada nesirenka lengviausio būdo, ji visada ieško įdomesnių gamybos procesų, receptūrų ir to, ko neturi kiti, pavyzdžiui – sūrelis apvoliotas anglyje.
Vietoje rūkys žuvį
Greitai čia atsiras ir žuvies rūkykla „Plekšnė migloje“ – pačiame turguje žuvis bus rūkoma alksnio malkomis.
Labai įdomų produktą siūlo „Žuvies paštas“ – jau paruoštą specialų žuvies voką su daržovėmis, kurį tereikia pakaitinti 25 minutes orkaitėje ir valgyti.
Čia ruošiama ypatinga žuvies filė, atsakingai paruošta. Taip ir šamas plėšikas, auginamas be antibiotikų, ekologiškas, dietiškas.
Neįsileidžia lenkiškos mėsos
Pasak „Benedikto turgaus“ rinkodaros ir pardavimų vadovės Jolantos Grigorjevienės, šiame turguje nėra lenkiškos mėsos.
„Gamintojai iš Lenkijos norėtų pas mus prekiauti, tačiau mes norime puoselėti vietinių gamintojų produkciją“, – teigė J. Grigorjevienė.
Pavyzdžiui, turguje verslauja brolis ir sesuo, kurie grįžo iš tolimų kraštų ir įkūrė savo mažą, įdomų verslą – ėriukų ūkį „Gramo Lamb“. Vėliau jie žada išplėsti asortimentą ir prekiauti avies pienu ir sūriais.
Kiaulės, kurios matė dangų
Šeimyninis verslas „Kadaginė“ perka kokybišką lietuvišką mėsą ir ją apdoroja savo šeimos ūkyje esančioje rūkykloje – tik su sveikais prieskoniais.
Vienas vaikinas įkūrė verslą „Žemaitiškas dūmas“ – išsirinko patikimus kiaulių augintojus ir atsiveža jų turimą asortimentą pas save.
„Kiti sako, kodėl tokia brangi kiauliena? Todėl, kad ta kiaulė matė dangų. Kiauliena, kuri neprileista chemijos ir tinkama maistui“, – sakė pašnekovė.
Vengia pakaitalų
Stragių ekoūkis puoselėja savo vardą ir stengiasi išlaikyti produkcijos kokybės lygį. Pavyzdžiui, kartą klientas ieškojo bulvinių saulėgrąžų – topinambų, tačiau pardavėjai jų neturėjo dėl paprastų techninių kliūčių – užšalo žemė ir jų negalėjo išsikasti. Todėl paprašė luktelėti, kol žemė atšils ir galės juos iškasti bei atsivežti.
„Tai kokybės pavyzdys. Jie nepuolė iš kažkur kitur jų atsivežti, nenorėjo prakišti pakaitalų“, – sakė J. Grigorjevienė.
„Vieną gamintoją pasikviečiau dėl savo mamos. Jai labai patinka Kartenoje kepama duona, kurios iki šiol nebuvo sostinėje. Aš tuo labai džiaugiuosi“, – pasakojo ji.
Turgus kitoks, bet dvasia išlikusi
Viena iš sąlygų prieš įsikuriant pas mus – sąžiningumas prieš klientą. „Tiesiog esame atvira širdimi ir prekiaujame tuo, ką turime, ir tuo didžiuojamės. Sąlyga kiekvienam iš mūsų prekeivių – neapgaudinėti“, – tikino Jolanta.
Be to, „Benedikto turguje“ galima derėtis. Ir nesvarbu, kad aplinka gali pasirodyti ne kaip turguje.
„Turgus gali būti kitoks – gražus, švarus, be musių, kvepiantis. Jam nebūtinai smirdėti ar turėti beveidžių šaldytuvų eilę. Jame galima spindėti ir mes stengiamės sužavėti švara, kokybe, tvarka, sąžiningumu. Susirinkę tokius mažus, jaunus verslus ir labai perspektyvius žmones, mes stengiamės juos išlaikyti ir palaikyti. Mes nesame tipiniai turgaus valdytojai, kurie išnuomojo vietą ir paliko likimo valioje – seksis ar nesiseks – susirinksime savo pinigus už nuomą ir tuo baigta. Jei gerai gyvens mūsų partneriai, gerai gyvensime ir mes“, – apie „Benedikto turgų“ reziumavo rinkodaros ir pardavimų vadovė J. Grigorjevienė.
