Joninės daugeliui yra tapusios laukiamiausia vasaros švente, kurios metu tradiciškai ieškomas stebuklingas paparčio žiedas. Nuo seno tikima, kad trumpiausia metų naktis yra magiška, todėl ne vienas bando išburti savo likimą. Tačiau pasak K. Pišniukaitės-Šimkienės, ši šventė svarbi ne tik dėl išlikusių gražių tradicijų ir stebuklingų burtų, bet ir dėl to, kad galime aplankyti ir ilgiau pabūti su artimaisiais.

„Mano vyro tėtis vardu Jonas, todėl kiekvienais metais per Jonines stengiamės jį aplankyti ir pasveikinti. Jei tik galime, trumpiausią metų naktį sutinkame pas vyro tėvus, tradiciškai švenčiame gamtoje su vainikais ir dainomis. Taip pat, skanaujame ypatingų, šiai šventei ruošiamų, patiekalų. Vienas iš jų – mano anytos gaminamas želė tortas su šviežiomis uogomis“, – apie savo šeimos tradicijas pasakoja maisto tinklaraštininkė.

Tradiciniai Joninių patiekalai


Nors Joninės laikoma viena didžiausių vasaros švenčių, apie tradicinius jos patiekalus žinoma mažiau nei apie Kalėdų ar Velykų valgius. Maisto ekspertė Vilma Juodkazienė pasakoja, kad senoviniai Joninių patiekalai dažniausiai būdavo ruošiami ant ugnies.

„Ilgiausią metų naktį prie laužo būdavo spirginami lašiniai, mėsa, pelenuose kepamos bulvės, slegiami sūriai, daromas midus. Laukiamiausiu Joninių nakties valgiu būdavo lauže keptos bulvės su rūgpieniu ar įvairiais padažais“, – pasakoja V. Juodkazienė.

Tačiau, maisto tinklaraštininkė pastebi, kad šiais laikais žmonės dažniau renkasi ant laužo kepti ne bulves, o įvairius mėsos patiekalus, pavyzdžiui, kiaulienos ar vištienos šašlykus.

„Pastebėjau, kad dažniausiai šiai progai būna įdarbinta lauko kepsninė, o stalas nukrautas įvairiais užkandžiais, šviežiomis daržovėmis ir uogomis. Planuodama savo Joninių šventės valgiaraštį taip pat neišsiverčiu be kepsninės, tačiau stengiausi, kad maistas būtų šiuolaikiškas, lengvas ir maistingas“, – sako tinklaraštininkė.

Nebijokite būti kūrybiški


Maisto tinklaraštininkė siūlo į šią šventę pažiūrėti kūrybiškai ir surengti Joninių pikniką, kuriame netruktų skanių, lengvai paruošiamų ir ne tokių tradicinių patiekalų.

„Pikniko maistas visų pirma neturi apsunkinti, versti blogai jaustis, todėl siūlau vengti itin riebių, padažais gausių patiekalų. Maistui gamtoje puikiai tinka lengvi užkandžiai, gaivios salotos, lauže keptos bulvės, liesa mėsa, gaivūs, pernelyg neapsunkinantys desertai. Reikėtų pagalvoti apie sezonines daržoves, vaisius ir uogas bei kuo daugiau jų integruoti į lauke valgomus patiekalus“, – patarimais dalijasi K. Pišniukiatė-Šimkienė.

Kristina priduria, kad maistas gamtoje neturėtų būti sudėtingas ir gausus ingredientais. Atvirkščiai, maistą lauke turėtų būti lengva ir patogu gaminti, o paruoštus užkandžius ar desertus – transportuoti.

Ypatingas šventės akcentas


Dažnai šią šventę sutinkame su vaikais, todėl planuojant pikniko valgiaraščio nepamirškite ir saldžių patiekalų. Pasak maisto tinklaraštininkės, ypatingas Joninių desertas turėtų būti gaivus ir greitai paruošiamas.

„Šiemet Joninių proga nusprendžiau sukurti vasarišką tinginio versiją, o kas geriau ją atspindi nei saldžios braškės? Esu įsitikinusi, kad šis desertas tikrai susižers visų Jonines kartu švenčiančių draugų ir giminaičių komplimentus. Jei nemėgstate braškių – ne problema, nes galite jas pakeisti kitomis uogomis. Tačiau rekomenduoju rinktis lietuviškas, sezonines uogas, nes būtent jos labiausiai atspindės vasaros skonį“, – siūlo tinklaraštininkė.

Visgi jeigu jūsų kompanijoje nėra daug saldumynų mėgėjų, tuomet vietoje saldaus deserto pasiūlykite jiems paragauti ypatingo užkandžio, kuris ypač tiks Joninių piknikui.

„Keptą sūrį ypač rekomenduoju tiems, kurie suka galvą, kaip pamaitinti didelę žmonių grupę gamtoje, nes jį iš anksto galima paruošti orkaitėje arba pikniko metu iškepti kepsninėje. Jis tinka ir patinka beveik visiems, o vegetarams gali tapti ne tik užkandžiu, bet ir puikiu pagrindiniu patiekalu“, – įsitikinusi tinklaraštininkė.

Maisto tinklaraštininkė K. Pišniukaitė-Šimkienė dalijasi šiais, specialiai Joninių piknikui sukurtais, receptais:

Braškinis varškės tinginys

Tinginys su braškėmis

Jums reikės:

  • 200 g sviesto
  • 400 g 9 proc. riebumo varškės
  • 150 g kondensuoto pieno
  • 100 g baltojo šokolado
  • 400 g sausainių
  • 200 g braškių
  • Šviežių mėtų ir braškių papuošimui

Paruošimas:

Kambario temperatūros sviestą įdėkite į trintuvą ir išplakite su varške, kondensuotu pienu ir lydytu šokoladu iki vientisos masės. Į gautą masę suberkite laužytus sausainius, nedideliais kubeliais pjaustytas braškes ir viską gerai išmaišykite. Perkelkite masę į kepimo popieriumi išklotą skardą, gerai suspauskite, kad neliktų laisvų oro tarpų. Nakčiai ar bent 4 valandas tinginį laikykite šaldytuve, kad sustingtų. Patiekiant papuoškite braškėmis ir mėtų lapeliais.

Keptas varškės sūris su medumi ir česnakais

Keptas varškės sūris

Jums reikės:

  • 1 varškės sūrio
  • 3 skiltelių česnako
  • 2 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 1 v. š. medaus
  • Druskos, pipirų, kmynų, šviežio čiobrelio

Paruošimas:

Indelyje sumaišykite aliejų, medų, trintą česnaką, druską, pipirus ir kmynus. Šia mase įtrinkite įstrižai įpjautą sūrį. Jei kepsite orkaitėje sūrį dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje 30 minučių, o jei kepsite kepsninėje, sūrį vyniokite į foliją, dėkite ant grotelių ir kepkite 10–15 minučių. Patiekiant pagardinkite šviežiu čiobreliu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)