Į restoraną – su dėžute
Nors šie sprendimai skamba paprastai, visgi realybė kitokia – Odeta pripažįsta, kad maisto švaistymo problema tikrai egzistuoja. Ne veltui Antakalnio bendruomenės centro „Miesto laboratorija“ kavinėje atsirado išmaniosios maisto likučių svarstyklės, rodančios, kiek jie verti finansiškai, ir kokį CO2 pėdsaką paliks.
„Esu pastoviniavusi prie įrenginio ir mačiau, kaip žmonės sveria nebaigtas porcijas. Sudomino abu aspektai – manau, kad labai svarbu yra žinoti ir aplinkosauginius rodiklius (pirmiausiai juos!), ir finansinę likučių vertę, kad žinotum, kiek nesuvalgai“, – palygina O. Morkūnienė.
Kino industrijos atstovė pastebi, kad filmų kūrėjai vieni pirmųjų užčiuopia aktualijas – jau yra dokumentinių juostų apie tvariai veikiančius užsienio restoranus: „Pamenu, San Sebastiano kino festivalis rodė filmą apie parodą, kurioje daugiau nei 40 garsiausių pasaulio šefų gamino patiekalus tiesiog iš paviljono maisto likučių. Vis dėlto Lietuvoje nesu susidūrusi su aktyviu, viešai pristatomu maisto likučių valdymu“.
Stebi ir reguliuoja porcijų dydžius
Organines atliekas kompostuojančios įmonės komanda svarstė, kaip dar būtų galima sumažinti atliekas, domėjosi užsienio šalių patirtimi ir išgirdo apie svarstykles, kurios ne tik leidžia pasverti maisto likučius, bet ir analizuoti – pagal tai, ką išmeta klientai, reguliuoti porcijų dydžius ir pan.
„Tarkime, pastebėjome, kad į virtuvę grįžta nesuvalgytos duonos, kuri buvo patiekta prie sriubos. Tada nutarėme leisti valgytojui pačiam pasirinkti, ar jis nori duonos prie sriubos ir įsigyti atskirai. Kitas pavyzdys: pastebėję, kad suvalgius blynus lėkštėse lieka braškių, dėjome jų mažiau, keitėme kitomis uogomis ir rezultatas jau buvo kitoks“, – pasakoja Goda.
Svarstyklės stovi kavinės salėje – kad jomis naudotųsi ir klientai.
Pašnekovė sako, kad tokiu žingsniu norima parodyti, jog ne šiaip išmetamas blynas ar kitas maisto produktas, bet tai turi ir savo kainą – ne tik piniginei, bet ir planetai. Svarstyklės informuoja, kiek vandens buvo sunaudota ruošiant ketinamo išmesti maisto kiekį, ir koks bus CO2 efektas jį naikinant.
„Ekrane pateikiama informacija byloja, kad išmetamų likučių vertė 0.38 eur Ir informuoja, kad jei tokį kiekį išmestumėte kasdien visus metus, susidarytų 138.7 eurai.
Žemiau ekrane yra matomi ištekliai, reikalingi tokiam kiekiui maisto pagaminti (turint omenyje, jei tokį kiekį išmestumėte kasdien visus metus). Tai yra, sunaudojama 11.1 l degalų ir daugiau nei 1 vonią vandens – 1.07 “, – pasakoja Sosnovskienė.
Kavinė ragina klientus nesuvalgytą maistą išsinešti įsigijus daugkartinio naudojimo depozitines dėžutes. Jas atnešus kitą dieną galima susigrąžinti išleistus pinigus.
Tvarumas suvokiamas per siaurai
„Ne taip ir seniai – prieš 5–6 metus – pažindinau populiarių Lietuvos restoranų kolegas su rūšiavimo konteineriais, tai dar nebuvo įprasta. O svarstyklės maisto likučiams – apskritai naujovė šioje šalyje. Mažai kas tokiais dalykais užsiima: į verslą žiūrima tik per ekonominės naudos prizmę“.
Kaip teigia gastronominės konsultacijų agentūros „kitchen RULES“ specialistė Ieva Vaičiūnaitė, bėda ta, jog verslininkams stinga žinių, nuo ko pradėti. Tvarumas suvokiamas per siaurai – tik kaip būdas sunaudoti maisto produktus. Aišku, tai gera pradžia, bet yra ir kitų sudedamųjų dalių: bendras verslo modelio valdymas ir socialiniai aspektai.
Puikus socialinės veiklos pavyzdys – edukacija, kuria užsiima Tvaraus maisto akademijos mentorius Justinas Kapkovičius. Šefo įsitikimu, žmonėms labiausiai trūksta praktinių patarimų. Besigilindamas į sveiką mitybą, jis palaipsniui ėmėsi ir tvarumo sklaidos.
Prieš kelis mėnesius Justinas drauge su vienos kavinės savanoriais gelbėjo maistą iš aplink įsikūrusių parduotuvių, kepyklėlių ir gamino valgius iš produktų, kurių jau nebegalima parduoti, bet vis dar puikiai tinka vartoti.
Pirmiausia – suplanuoti
Patarimais, kaip tausoti maistą, kaip panaudoti jo likučius, su Delfi Maistas skaitytojais dalijasi ir „Good Food Studio“ vadovė, virtuvės šefė Aistė Švetkauskė.
„Pirmas dalykas parsinešus namo produktą – sugalvoti, ką kur panaudosi. Pavyzdžiui, visi sunaudoja brokolio žiedynus, o kotą išmeta. Aš rekomenduoju jį supjaustyti mažais kubeliais ir dėti į sriubą ar troškinį – patikėkite manimi, visi paklaus, kokia čia daržovė. Ji greitai išverda, tampa minkšta ir labai skani. O ir vitamino C puikus šaltinis“, – patarimais dalijasi mitybos specialistė.
Staliuko rezervacija – žingsnis tvarumo link
Pašnekovai sutaria, jog gastronomijos pasauliui besisukant dideliu greičiu, tarsi nėra kada pagalvoti apie tvarumą. Vis dėlto, jei abi pusės – tiek svečiai, tiek patys restoranai – įdėtų nors kiek pastangų, būtų įmanoma šio to pasiekti.
„Būtų smagu žmones skatinti rezervuoti vietas ir to plano laikytis. Būna, jog pagal rezervacijų kiekį priverdu sriubos, bet žmonių ateina mažiau. O kitą dieną kavinė staiga lūžta nuo netikėtų svečių“, – apie klientų atsakomybę kalba virtuvės šefė A. Etevičiūtė.