„Visi lietuviai galvoja, kad mes, italai, turime kavos kultūrą, o jūs – ne. Tai yra labai klaidingas požiūris, jeigu jau šnekame apie kultūrą prie kavos. Lietuviai turi, o italai – ne, nes jie ateina prie baro ir išgeria espreso per 30 sekundžių ir išeina iš baro“, – apie kavos gėrimo įpročius kalbėjo G. L. Demarco.
Italas papasakojo, kodėl liko apstulbęs, pamatęs lietuvių kavos gėrimo įpročius: „Pirma trauma, kurią aš turėjau Lietuvoje – restorane, kur daug staliukų nėra ir trys staliukai iš penkių yra užimti, žmogus sėdi 8 valandas su vienu puodeliu kavos, nieko nevalgo, nieko neperka ir geria tik kavą ir jis mėgaujasi ta kava.
Iš pradžių mane nervindavo, nesuprasdavau skirtumo, galvojau, ar žmogus čia naudojasi, ar čia yra tiesiog tokia kultūra. Supratau, kad čia – kultūra, bet man reikėjo šiek tiek laiko, kad tai perimčiau.“
Virtuvės šefas pasakojo, kad Italijoje žmonės neturi tos ramybės prie kavos. „Dabar su drauge eiti kavos turi visai kitokią prasmę, negu prieš tai turėjo – su drauge eiti kavos, prieš tai man reiškė – einam ir išeinam. Dabar Lietuvoje ta kavos kultūra palietė ir mane – kviečia mane kavos, tai ir sėdim kokias dvi valandas prie to kavos puodo, aš jį vadinu „kibiras“, man daugiau negu šis puodelis yra kibiras. Bet tai nieko blogo. Gerkit, kaip norit“, – sakė G. L. Demarco.
Gian Luca atskleidė, kad mėgsta gerti lėtai filtruotą kavą, todėl, kad ten yra daugiau kofeino. Pasak jo, yra legenda, kad espreso yra stipriausia kava. Ji yra stipriausio kavos aromato, bet ten nėra stipriausias kofeino kiekis. Kuo daugiau pereina karšto vandens per kavos tirpalą, tuo daugiau išleidžia kofeino.
„Kimbo Lietuva“ HORECA projekto vadovas Kęstutis Krasauskis aiškino, kad kofeinas kavoje atsiranda per laiko ir vandens sąveiką. Kuo ilgiau filtruojasi kava, tuo ji daugiau ištraukia kofeino, būtent, esančio kavoje.
„Espreso, viso labo, iki 30 sekundžių vyksta ekstrakcija. Ji atrodo labai koncentruota, stipri, bet realiai kofeino joje yra gerokai mažiau. Tad jeigu kas ryte namuose ruošia kavą, pasiima tinkamai šviežiai sumaltos kavos ir užpila karšto vandens į storasienį puodelį, tai per 5-7 minutes tikrai gauname maksimalų kiekį kofeino“, – patikino K. Krasauskis.
Tačiau Gian Luca buvo skeptiškas tokiam kavos pateikimo būdui: „Bet nedarykite to prie italų. Prašau. Man tas užpylimas kavos... iki šiol aš negaliu jo pakęsti, čia tas pats, kas ant picos dėti kečupą, mane tiesiog purto.“
G. L. Demarco prisiminė pirmą savo kelionę per Lenkiją. „Pamenu, kad Lietuvoje tu jau galėdavai degalinėje įsigyti normalios kavos, paspaudi mygtuką ir tau bėga kava. Bet Lenkijoje... Manęs klausia, ar aš noriu stiprios kavos? Sakau, na, stiprios – espreso. O jie – ai, espreso, gerai. Pasiėmė mažą puodelį, įdėjo du valgomuosius šaukštus tirpalo ir pylė vandens, kiek tilpo. Aš jau pradėjau žvengti, nesupratau, ką man gerti, todėl, kad ten galima ir pavalgyti, užpylė tą tirpalą ir nebebuvo, ką gerti. Bet čia buvo pradžioje, pirmos traumuojančios situacijos“, – po nepriklausomybės atgavimo kavos gėrimo laikotarpį Lenkijoje komentavo italas.
G. L. Demarco pripažino, kad per gerą dvidešimtmetį kavos, kaip ir kitos degustacijos, labai pažengė į priekį.
„Lietuviai yra labai greiti ir imlūs. Aš galiu pasakyti, jeigu prieš metus Lietuvoje eidavau į kokią vietą ir būdavo labai blogas požiūris apie tą situaciją, o atėjus po metų – to blogo požiūrio nebebūdavo. Jau žmonės pažengę, išmoko kažką naujo ir jau padarė geriau. O dėl kavos, aš galiu pasakyti, kad per pastaruosius dešimt metų, kol čia gyvenu, espreso kaina sumažėjo.
Aš pamenu pirmus espreso. Už normaliai paruoštą iš manęs prašydavo 10 – 12 litų. Na, žinokit, tai yra babkės! Vėliau, kai atsirado eurai, rasdavai vietą, kur mano motina iki šiol juokiasi, kad espreso Lietuvoje kainuoja 7 eurus“, – espreso kainas Lietuvoje ironizavo italų šefas.
Gian Luca atskleidė, kad Italijoje yra valstybinė kavos kaina. Yra bazinė kaina, kur visi paprašę, gaus tokią kainą. Espreso puodelis – 0,85 centai. Valstybinė kaina turi būti užrašyta metalinėje lentelėje ir būti pakabinta, kad visi ją matytų.
Taip pat papasakojo, kad yra ir valstybinė duona, kur kilogramas tokios duonos kainuoja 35 centus.
„Jeigu atėjęs žmogus sako, kad norėčiau valstybinės duonos, o pardavėja neturi – turi jam parduoti kitą duoną, nors ir brangesnę, bet už tą pačią kainą“, – teigė jis.
