Karti itališka įtaka
Atsiųstame pranešime UAB „Mineraliniai vandenys“ miksologijos ambasadorius pasakoja, kad vieni klientai patikusio gėrimo receptą parsiveža iš atostogų Italijos paplūdimiuose, kiti – iš Alpių slidinėjimo kurortų. Pažindami skirtingas Europos šalis lietuviai perpranta ir čia vartojamų gėrimų skonines ypatybes. Pavyzdžiui, iš Apeninų pusiasalio po pasaulį „sklinda“ gėrimai, atpažįstami iš specifinio kartumo.
„Labai stipri Italijos įtaka – gėrimų skoniai su kartumo poskoniu. Kitos pasaulio šalys bando atkartoti ir patobulinti italų gėrimų receptūras, tačiau tradicijos lieka tradicijomis – kone visa Europa lengvai atpažįsta oranžinę Italijoje gaminamo gėrimo „Aperol“ spalvą. Kokteilis „Aperol Spritz“ gaminamas vyno taurėje, pripildytoje ledo, maišant „Aperol“ su „Prosecco“, nedideliu kiekiu sodos vandens ir griežinėliu apelsino“, – pasakoja R. Vareika.
Jo bare visada galima rasti ir „Angostura“ biterį – tai itin populiarus kartaus skonio spiritinis gėrimas, kurio pagrindą sudaro egzotinių žolelių ir prieskonių mišinys. Pasak profesionalaus barmeno, biteris bare yra tarsi pipirai ir druska virtuvėje – šiuo gėrimu galima pagardinti įprastus kokteilius, suteikti jiems išraiškingesnį skonį.
Džino renesansas
Kartus poskonis į barus braunasi ir iš kadagynų – miksologijos ambasadorius R. Vareika pripažįsta, kad lietuviai pastaruoju metu baruose dažnai užsisako kokteilių su džinu – gėrimu, kvepiančiu kadagio uogomis. O Didžiosios Britanijos žiniasklaida 2016-uosius pavadino džino metais, nes kartoko skonio gėrimas tiesiog karaliavo baruose.
Džino renesansą atspindi tai, kad per labai trumpą laiką, kelerius pastaruosius metus, pasaulyje atsirado daugybė džino rūšių. Senieji šio gėrimo gamintojai dar labiau sustiprino ir išplėtė pozicijas rinkoje, o klientai bare jau puikiai atpažįsta ryškius prekės ženklus, tokius kaip jau 260 metų britų gaminamą „Finsbury“.
„Užsakydami klasikinį kokteilį „Gin Tonic“, baro lankytojai kartais net tiksliai įvardija džino rūšį ir patinkantį skonį, nes gamintojai siūlo gausybę pasirinkimų. Vienas džinas geriau tinka su cinamono lazdele ir apelsinu, antro skonį praturtina greipfrutas ir šalavijas, o trečio – agurkas ir rozmarinas. Kuo daugiau džino rūšių, tuo daugiau derinių galime pasiūlyti“, – teigia profesionalas.
R. Vareika sako, kad augantis gėrimų asortimentas barmenus verčia nuolat tobulėti ir mokytis – pasaulinėse parodose kokteilių specialistas pamato daugybę įvairių kokteilių su džinu pateikimo būdų ir variantų. Tačiau, kad ir koks įspūdingas ir ryškaus skonio kokteilis bebūtų, svarbiausia, kad pagrindinis ingredientas džinas būtų aukščiausios kokybės.
Renkasi brangesnius gėrimus
Geriau mažiau, bet ryškesnio skonio, negu daug, bet neįsimintino ir saldaus. Būtent taip trumpai ir aiškiai R. Vareika galėtų apibrėžti baro lankytojų pasirinkimų pokyčius.
„Pasaulis grįžta prie senosios klasikos – atsitraukia nuo aštuntojo dešimtmečio bangos – „Sex on the beach“ tipo kokteilių. „Long Island“ pamažu keičia „Whiskey Old Fashioned“ ir kiti prohibicijos skonio stiliaus kokteiliai.
Mažėja gėrimo tūris ir išryškėja kelių pagrindinių ingredientų kokybė, – pabrėžia R. Vareika. – Ar klientas užsisako „Mojito“, ar „Cuba Libre“, jis renkasi brangesnį romą, nori aukščiausios kokybės. O gurkšnodamas „Gin Tonic“ jis žino ne tik džino rūšį, bet ir toniką, kuris geriausiai dera. Klientas nori ryškaus, ilgai išliekančio skonio, kurį galėtų jausti po kiekvieno gurkšnio.“