Pasak VMVT specialistės Ilonos Drulytės, pagrindinė priežastis, kodėl išmetame tiek daug vartoti tinkamų maisto produktų, – nesuprantame ant pakuočių nurodytų galiojimo terminų reikšmės.
„Nustatomos dviejų rūšių maisto produktų galiojimo termino pabaigos datos – „tinka vartoti iki“ arba „geriausias iki“. Angliškai jos vadinasi „use by“ arba „best before“ – tai svarbus Europos Sąjungos teisės reikalavimas. Kitokio vertimo ir interpretacijos negali būti, nes terminai iš esmės skiriasi“, – sako I. Drulytė.
Galiojimo laiką, kuris turi būti įvertintas laboratoriniais tyrimais, nustato produkto gamintojas: „Pagrindinį skirtumą nusako patys žodžiai – „tinka vartoti iki“ nurodoma greitai gendantiems maisto produktams. Šiam terminui pasibaigus, maisto produktai yra nesaugūs, jų vartoti nereikėtų. Paprastai tokiems produktams dar nurodytos ir specialios laikymo sąlygos. Dažniausiai juos patariama laikyti šaldytuve“, – teigia I. Drulytė.
Galiojimo terminą „tinka vartoti iki“, pasak specialistės, dažniausiai rasime ant tokių produktų, kaip mėsa ir malta mėsa, pieno produktai, išskyrus konservuotus, įvairūs pusgaminiai.
I. Drulytė primena, kad galiojimo terminas „geriausias iki“ nusako ne produkto saugumą vartoti, o galimą kokybinių savybių pakitimą: „Terminas „geriausias iki“ literatūroje dar kartais vadinamas minimaliu tinkamumo vartoti terminu. Jis reiškia, kad iki šios datos produktas vartoti tikrai geras, o vėliau jo kokybinės savybės gali suprastėti, tačiau jį saugu vartoti.
Gamintojas garantuoja, kad iki nurodyto termino produktas atitinka visas deklaruojamas savybes. Paprastai tai produktai, kurių tinkamumo vartoti terminai ilgi. Dažniausiai pasibaigus tokių produktų galiojimo terminui, atsiranda jusliniai pakitimai. Pavyzdžiui, nepažeidus sausų makaronų pakuotės, jiems tikrai nieko neatsitiks ir bus tinkami vartoti. Arba kava – ji gali prarasti aromatą, bet tikrai nepasidarys nesaugi. Taip pat ir konservai.“
I. Drulytė pabrėžia, kad kalbama tik apie produktus, kurių pakuotė nepažeista. Pažeidus pakuotę, pasikeičia produkto aplinka: „Jei pakuotę pažeidėme, galiojimo terminas jau kitas. Gamintojas, nustatydamas galiojimo terminą, omenyje turi tokią pakuotę, kokią atiduoda vartotojui. Pakuojant gali būti naudojamos dujos, kurios pakeičia atmosferą, taip pat kai kurios pakuotės leidžia ilgiau išsaugoti produkto savybes.
Žinoma, nebegalima vartoti net neatidarytos pakuotės turinio, jei matome, kad dėžutė prarūdijusi, o jei tai stiklainis – jame kažkas susisluoksniavo ar supelijo. Jei pakuotė buvo laikoma tinkamai, produktas su pasibaigusiu „geriausias iki“ terminu tikrai tinkamas vartoti.“
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į užšaldomus maisto produktus – užšaldžius galiojimo laikas pasikeičia: „Kadangi užšaldant maisto produktą pasikeičia jo laikymo sąlygos, pasikeičia ir galiojimo terminas. Jei namuose pastebite, kad produkto galiojimo terminas eina į pabaigą, galite jį užšaldyti. Vieną kartą užšaldytas maistas vartoti tiks, o antrą kartą – ne, nes nukenčia jo kokybė. Jį atitirpinus gali pradėti daugintis tam tikri organizmai, kurie nepranyks užšaldžius iš naujo. Čia nukenčia ne tik kokybė, bet ir sauga. Jei produktas yra tinkamas šaldyti, atšildžius jis bus tinkamas vartoti.“
Pasak I. Drulytės, jei turite produktų, kurių galiojimo terminas „geriausias iki“ pasibaigė, prieš išmesdami būtinai įvertinkite juslines savybes ir įsitikinkite, kad jie sugedę. Vis dėlto, jei tokių produktų nebenorite vartoti patys, Lietuvoje juos leidžiama paaukoti labdarai.
„Tam, kad būtų galima išvengti maisto švaistymo, kas dabar ypač aktuali problema, tikrai siūlome vartotojui tokio maisto neišmesti. ES net apie ketvirtadalis žmonių patiria nepriteklių, todėl skatiname tokį maistą paaukoti labdarai“, – pataria specialistė.
Beje, priduria I. Drulytė, iššvaistomo maisto produktų kiekį būtų galima sumažinti ir parduodant produktus, pasibaigus galiojimo terminui „geriausias iki“, tačiau to neleidžia Lietuvos teisės aktai: „Kitose šalyse, net ES, galima parduoti maisto produktus, kurių terminas „geriausias iki“ pasibaigęs. Galbūt ateityje tai bus galima padaryti, kol kas tik diskutuojama. Maisto švaistymas atsiranda ir dėl kitų priežasčių, bet viena iš jų yra ta, kad žmonės viską meta į šiukšlių dėžę. Ir ne tik žmonės – tą patį daro ir prekybos tinklai. Kadangi Lietuvoje parduoti šių produktų negalima, juos tenka išmesti.“